Epidiūrinė nejautra ir žmonijos ateitis

Jūs esate čia: Gimtis » Gimdymas » Komplikuotas » Epidiūrinė nejautra ir žmonijos ateitis

Kokia ateitis laukia civilizacijos, kurios žmonės gimsta epidiūrinės nejautros sąlygomis

Dr. Michel Odent

Avys, pagimdžiusios epidiūrinės nejautros sąlygomis, nesidomi savo ėriukais. Tai įrodyta Krehbiel, Poidron, Levy ir Prudhomme eksperimentais.

Eksperimentai su gyvūnais atskleidžia skirtumą tarp žmonių ir kitų žinduolių. Mūsų elgesys yra žymiai sudėtingesnis, mes naudojamės kalba ir gyvename kultūrinėje terpėje. Žmonių elgsena priklauso ne tik nuo hormoninės pusiausvyros. Tad besilaukianti moteris iš anksto ruošiasi tam, kad gimus vaikeliui ji elgsis kaip motina. Vis dėlto žinios apie kitus žinduolius skatina kelti svarbius klausimus apie mus pačius, tik ieškant atsakymų visuomet svarbu atsižvelgti į mūsų kultūrinį foną.

Jei avys, gimdydamos epidiūrinės nejautros sąlygomis, netenka motinystės instinkto, vertėtų susimąstyti, kas laukia tokiomis sąlygomis gimusios žmonių visuomenės.

Net ir tuomet, kai cezario operacija nėra atliekama, išsivysčiusiose šalyse daugelis vaikų gimsta taikant epidiūrinę nejautrą. Neketiname vardinti galimų šio anestezijos metodo trūkumų - jie pakankamai išsamiai aprašomi ir analizuojami medicininiuose žurnaluose. Mūsų tikslas - kryptingai aptarti aukščiau pateiktą klausimą.

Kalbėdami apie įvairius XX-ojo amžiaus mokslinės revoliucijos reiškinius pirmiausiai pagalvojame apie kvantinę teoriją, DNR testavimą ir kompiuterių mokslo evoliuciją. Todėl šiek tiek čia pridurti tai, ką vadinu "meilės sumokslinimu".

Dar visai neseniai meile domėjosi poetai, dailininkai, šventasis raštas bei paprasti žmonės. Šiomis dienomis meilė yra ir mokslinių tyrimų objektas. Mokslininkai įvairiais būdais tiria meilę bei sugebėjimą mylėti, tačiau visi jų darbai turi vieną bendrą bruožą: jie atskleidžia didžiulę gimimo laikotarpio svarbą tolesniam žmogaus gyvenimui.

"Meilės sumokslinimas" prasidėjo apie 1930 metus, kai Konradas Lorencas (Nobelio premijos laureatas ir etologijos mokslo pradininkas) atliko legendinį savo eksperimentą. Jo metu mokslininkas apsigyveno su antimi ir ką tik gimusiais ančiukais. Šie ančiukai visam laikui liko "prisirišę" prie Lorenco.

Taip kilo terminas "jautrusis prieraišumo elgesio laikotarpis" ("jautrusis laikotarpis"). Laiko tarpas, apimantis gimimą ir šiek tiek po jo, yra labai trumpas, tačiau lemtingas ir niekad nesugrąžinamas. Vėliau šią sąvoką naudojo ir kiti etologai, tyrę daugelio gyvūnų elgesį (daugiausia žinduolių, ypač primatų).

Reikšmingas 1960 metais atliktas Terkel ir Rosenblath eksperimentas. Šie mokslininkai suleido ką tik pagimdžiusių žiurkių kraujo lytinio gyvenimo nepatyrusioms žiurkėms. Po šios injekcijos jų elgesys tapo motiniškas. Taip buvo įrodyta, jog hormonai, išsiskiriantys gimdymo metu, turi įtakos elgesiui. Tiriant hormonų poveikį elgesiui buvo atlikta daugybė darbų, domėtasi hormonais, išsiskiriančiais gimdymo bei kitos lytinės veiklos metu.

Šių eksperimentų sričiai atstovauja Prange ir Penderson tyrimas. Atlikus oksitocino (hormonas, skatinantis susitraukti gimdą) injekciją į žinduolių smegenis, jų elgesys įgydavo motiniškų bruožų.

Oksitocinas yra išskiriamas visose lytinio gyvenimo pakopose (poruojantis, gimdant, rūpinantis palikuonimis), todėl jis vadinamas altruizmo, "meilės hormonu".

Tuo pačiu būdu buvo tiriamas gimdymo metu išsiskiriančio prolaktino (nėštumo hormonas) poveikis elgesiui. Yra žinoma, jog orfinas, kaip ir visos morfinų tipo medžiagos, gali suformuoti pripratimą. Tokiu būdu prolaktinas sukelia prieraišumo jausmą.

Dabar mes galime paaiškinti ir "jautriojo laikotarpio" reiškinį. Hormonai, išsiskiriantys motinos bei vaiko organizme gimdymo metu, funkcionuoja ir keletą minučių po gimimo. Kiekvienas hormonas turi specifinį poveikį motinos ir vaiko ryšiams.

Šie hormonai yra išskiriami ir kitose lytinio aktyvumo fazėse (sueitis, maitinimas krūtimi). Šių dienų požiūriu lytinis gyvenimas yra visuma.

Labai tikėtina, jog motinos bei vaiko hormonų disbalansas gimimo laikotarpiu gali turėti įtakos (trumpalaikės ir ilgalaikės) emociniam jų elgesiui.

Epidemiologijos mokslas tiria kitą "sumokslintos meilės" aspektą - ilgalaikes tokių hormoninių sutrikimų pasekmes.

Šiame kontekste mokslininkai tiria žmonių, turinčių emocinių sutrikimų, praeitį. Pavyzdžiui, nusikalstamą jaunuolio veiklą galima paaiškinti sugebėjimo išreikšti meilę ir jautrumą stoka.

A.Raine tyrimu buvo nustatyta, jog nėštumo laikotarpis yra svarbus rizikos veiksnys. Šio mokslininko požiūriu, savižudybę galima paaiškinti savigarbos stoka. Lee Salk darbuose nurodoma, kad vaikams, reanimuotiems gimdymo metu, būdinga didesnė rizika nusižudyti paauglystėje. Tuo aiškinamas ir kitokių tipų savidestrukcinis elgesys.

Manoma, jog tam tikri medikamentai, skirti motinai gimdymo metu, gali padidinti naujagimio polinkį priklausomybėms vėlesniame jo gyvenime. Tai buvo Bertil Jacobson ir Karin Nijberg tyrimų objektas.

Autizmą galima aiškinti savigarbos stoka, nesugebėjimu mylėti save. Japonijoje R.Hatti įrodė, jog vaikai gimę ligoninėse, kur gimdymas sistemingai skatinamas ir paprastai skiriami raminantys vaistai, patiria didesnę riziką tapti autistais.

Šie pamąstymai yra apie žmogų kaip atskirą individą. Neįmanoma įvertinti ilgalaikio poveikio žmonijai, kurios visa karta gimdymo metu naudojasi nejautra. Japonija ir Olandija yra išimtys iš taisyklės. Šiose šalyse epidiūrinė nejautra taikoma rečiau, nei kitose išsivysčiusiose šalyse. Abi tautos ateityje gali būti naudingas informacijos bei kontrolinės grupės šaltinis.

Vis dėlto galime mėginti apibrėžti, kokie klausimai bus aktualiausi artimiausiu metu. Taip pat svarbu stebėti, kad psichologinė vaiko raida gimimo laikotarpiu būtų kuo mažiau trikdoma. Turime remti gydytojus ir pribuvėjas, siūlančius alternatyvas sumedicinintam gimdymui, pavyzdžiui - gimdymą vandenyje.

Dr. Michael Odent, daugelio knygų apie gimimą ir nėštumą autorius, gimdymo vandenyje pradininkas Pithiviers mieste (Prancūzija)

uždaryti

Siųsti draugui

Jei šį straipsnį norite rekomenduoti savo draugui, prašome užpildyti formą ir paspausti „Siųsti“

uždaryti

Pastabos autoriui

Jei šiame straipsnyje pastebėjote neteisingą faktą ar klaidą, galite apie tai pranešti redakcijai. Prašome užpildyti formą ir paspausti „Siųsti“