Papildomas ir alternatyvus gimdymo nuskausminimas

Jūs esate čia: Gimtis » Gimdymas » Komplikuotas » Papildomas ir alternatyvus gimdymo nuskausminimas


Papildomas ir alternatyvus gimdymo nuskausminimas: sisteminë apžvalga

Complimentary and alternative medicine for labor pain: a systematic review
Alyson Huntley, Joanna Thoompson, Edzard Ernst (Didžioji Britanija),
American Journal of Obstetrics and Gynecology

2003


Gimdymo skausmas yra sudetingas, individualus ir kompleksinis reiškinys. Jo sumažinimas yra viena svarbiausiu užduociu besirupinantiems motinos ir kudikio sveikata. Šiuolaikine medicina gimdymo skausma siekia malšinti ir mažinti, tam naudodama analgetikus ir anestetikus. Didele (dalyviu skaicius 1538) JAV atlikta studija suskaiciavo, kad net 63 procentai moteru gimde su epiduriniu nuskausminimu. Skaicius akivaizdžiai iliustruoja moteru ir personalo požiuri i gimdymo skausma - tiksliau, rodo siekima jo išvengti ir panaikinti. Be to, net kas trecia moteris nesiorientavo, kad ji gali rinktis gimdymo pravedimo taktika, nežinojo, kokios medžiagos ir metodai jai taikomi, nežinojo savo teisiu priimti ar atsisakyti nuskausminimo. Kita neseniai spausdinta apžvalga teigia, kad nuskausminimas tik nežymiai itakoja galutini pasitenkinima gimdymo procesu. Svarbiausiais buvo pripažinti kiti keturi faktoriai: gautos paramos kiekis, ryšio su personalu kokybe, galimybe paciai gimdyvei dalyvauti priimant sprendimus ir asmeninis nusiteikimas.
Alternatyvioji medicina kaip tik ir remiasi šiais principais, todel jos reiktu nepamiršti gimdymo pagalboje. Ši apžvalga susistemina literaturoje paskelbtus duomenis apie alternatyviaja gimdymo pagalba ir pateikia irodymu apie jos efektyvuma.
 

Metodai

Buvo peržvelgti Medline, Embase, Cinahl, AMED, Psychinfo ir Cochrane duomenu bazese nuo 1953 iki 2003 metu spausdinti darbai apie gimdyma, saremius, akušerija, skausma, alternatyviuosius medikamentus, aromatoterapija, refleksologija, masaža, dvasine pagalba, relaksacija, meditacija, joga, Rytu medicina, akupunktura, chiropraktika, hipnoze ir dar daug panašiu dalyku. Tyrinetos buvo visomis kalbomis spausdintos studijos. Buvo atrinktos studijos, kuriose dalyvavo sveikos moterys ir gimde laiku. Nebuvo tyrinejamos studijos, kuriose naudoti medikamentiniai nuskausminimo budai. Alternatyviais metodais autoriai vadina visas pagalbos rušis, kurios nera rutiniškai pripažintos ir praktikuojamos klasikineje medicinoje. Todel, pvz., buvo atmestos studijos, kuriose moterys buvo gydomos vandens terapija ar elektrostimuliacija per oda (TENS), nes šie metodai jau tampa populiarus ligoninese. Dvasines pribuvejos, doulos, dalyvavimas, kadangi atsirades neseniai, - irgi nebuvo nagrinejamas.
Kaip kontrolines, buvo apžvelgtos studijos, kuriose buvo naudoti klasikiniai nuskausminimo budai, jokio gydymo ar placebo. Dar vienas iš kriteriju buvo, kad studijose butu aprašytas skausmas - pageidautina paciu gimdyviu aprašymais arba pagal analogine vizualine skale (VAS). Nors duomenu del ju heterogeniškumo sudeti i viena vieta buvo neimanoma, taciau pasitelkus statistinius metodus studijos buvo palygintos ir išanalizuotos.
 

Rezultatai

Buvo atrinkta 18 aklu budu pravestu studiju, kuriose tyrinejami alternatyvus pagalbos gimdymui budai. 6 iš ju neturejo skausmo stiprumo aprašymo, 12 likusiu aprašinejo: akupunktura, bio monitoravima (biofeedback), hipnoze, intraodines vandens injekcijas, masaža ir kvepavimo pratimus. Studijos aprašytos ir palygintos 1 ir 2 lentelese.
Akupunktûra.

Studijoje apie akupunktura dalyvavo 90 tiek pirmakarciu, tiek antrakarciu moteru. Aklu budu moterys buvo perskirtos i dvi grupes - viena gavo akupunturini nuskausminima, kita nieko. Kiekvienos situacijos akupunkturos taškai ir intensyvumas buvo parenkami individualiai. Skausmas buvo vertinamas 0-10 balu kas valanda, prieš ir 15 min. po atliktos akupunturos. Skausmo nebuvimas ir atsipalaidavimas buvo vertinami kaip 0, o 10 - pats sunkiausias skausmas. Nors galutinis bendras skausmo vertinimas tarp abieju grupiu statistiškai nesiskyre - taciau epidurines nejautros poreikis akupunktura gydytu gimdyviu tarpe buvo daug mažesnis (12 procentu palyginus su 22 procentais).
Kita, norvegu, studija iš 210 dalyviu buvo irgi aklai padalinta i dvi grupes iš kuriu viena gavo tikra, kita - imituojama akupunktura. Tikroji buvo atliekama pagal klasikini Norvegijos Akupunkturos mokyklos protokola, o imituojanti – kai adatos buvo ivedamos ne ties meriadianais, tiesiog injekcijoms ar vakcinacijoms naudojamuose vietose. Šis metodas vadinamas minimalia akupunktura. Skausmas buvo vertinamas vizualiai, 0-10 cm intervale, 30, 60 ir 120 min. po gydymo akupunktura. Tyrimas buvo stabdomas, jei moterys gaudavo kitokia anestezija. Buvo užregistruotas žymiai statistiškai silpnesnis skausmas visuose laiko taškuose ir taip pat 2 valandos po gimdymo. Tai pat patikimai sumažejo epidûrines anestezijos poreikis grupeje, gavusioje tikraja akupunktura.
 

Bio monitoravimas

Autoriaus Ducheno studijoje dalyvavo 55 pirmakartes – jos buvo padalintos i dvi grupes. Vienos lanke paprastus kursus nešciosioms, kitos – specialius, kuriuose buvo apmokamos bio monitoravimo. Antroji grupe ir buvo monitoruojama gimdymo metu. Skausmas gimdymo metu buvo vertinamas vizualiai ir verbaliai (žodiniu apibudinimu pagal spec. skale). Studijos rezultatai rodo, kad moterys apmokytos ir paskui monitoruotos šiuo specialiu metodu juto žymiai mažesni skausma gimdant ir para laiko po to. Epidurines anestezijos papraše 70 procentu nemonitoruotu ir 40 procentu monitoruotu moteru.
 

Hipnoze

Freeman savo studijoje tyre 82 pirmakartes moteris. Dalis ju kartu su nešciuju kursais kas savaite gaudavo hipnozes seansus. Skausmas gimdymo metu buvo stebimas vizualiai ir nerasta patikimo skirtumo tarp grupiu.
Kita studija tyre 60 pirmakarciu. Dalis ju gavo hipnozes seansus, kita dalis – atsiplaidavimo ir kvepavimo treniruotes 6 kartus. Joms buvo pamatuotas skausmo slenkstis prieš gimdyma ir stebetas skausmo intensyvumas naudojant McGill Skausmo Klausimyna (MPQ). Hipnozes seansai žymiai pakeite jautruma skausmui ir MPQ vertinima, bei sumažino anestetiku poreiki.
 

Intraodines vandens injekcijos

45 moterys dalyvavo dvigubai akloje studijoje, kur jos buvo padalintos i dvi grupes. Vienai buvo atliekamos intraodines vandens injekcijos, kitai – paodines fiziologinio tirpalo injekcijos tame paciame kryžkaulio-juosmens regione. Skausmas vizualiai buvo ivertintas 10, 45 ir 90min po proceduros. Dar studijoje aprašytas ir akušeriu atliekamas (individuliai) skausmo vertinimas – jis atitiko vizualini. Abu vertinimai rodo, kad moterims su intraodinemis vandens injekcijomis skaudejo žymiai mažiau.
Kita studija aprašo net 272 pacientes, kurioms buvo leidžiamas arba vanduo, arba fiziologinis tirpalas kaip ir aprašyta aukšciau. Pacientes teige jauciancios nuskausminima abiejose grupese, 68 procentai „vandens“ grupeje ir 50 procentu „fiziologinio tirpalo“ grupeje liko patenkintos ir teige pageidausiancios tokio nuskausminimo ir kito gimdymo metu.
Martensono studijoje 99 moterys buvo perskirtos i grupes ir gavo arba 4 intraodines vandens injekcijas, arba 4 vandens injekcijas i paodi, arba 4 fiziologinio tirpalo injekcijas i paodi. Vizualiai ivertintas skausmas buvo žymiai mažesnis abiejose „vandens“ grupese, ir tarp ju skirtumo nebuvo pastebeta.
Dar viena studija palygino vandens injekciju, TENS arba vandens vonios ir masažo nuskausminimo poveiki. Vandens injekcijomis gydytos moterys skausma apibudino kaip silpnesni, palyginus su kitomis grupemis. Vis delto, visu grupiu moterys vienodai dažnai pageidavo epidurinio nuskausminimo.
 

Masažas

28 vidutines socioekonomines padeties moterys buvo padalintos i grupes: vienos gavo masaža (kaklo, peciu, pedu, ranku) ir iprasta priežiura, kitos – tik iprastine priežiura. Moterys gimdymo metu pacios vertino skausma pagal Likerto penkiu pakopu skale. Skausmo intensyvumas sumažejo nuo 5 iki 3,5 po masažo ir nežymus pakilimas buvo stebimas kontrolineje grupeje.
Kitoje studijoje dalyvavo 60 moteru, kuriu dalis buvo masažuojamos (pilvas, kryžkaulio sritis, peciai ir nugara) arba tik pasyviai stebimos. Medikai vertino skausma pagal elgesi (taip vadinamas elgesinis skausmo vertinimas), o šalia to pateikti ir paciu gimdyviu vertinimai. Pagal abu vertinimus masažuotos moterys išgyveno mažesni skausmą.

Lentelė I
Alternatyvių nuskausminimo būdų aprašymas
Būdas Aprašymas
Akupunktūra Manoma, kad akupunktura (plonu adatu ivedimas i kuna tam tikrose srityse) veikia panašiai kaip elektrine stimuliacija per oda TENS. Jos metu stimuliuojami stambus nervu pluoštai ir blokuojamas skausmo plitimas. Kita teorija teigia, akupunktura sumažina nervinio signalo perdavima keisdama elektrinius ir elektromagneinius kuno laukus.
Bio monitoringas Tai gydymas, kai fiksuojantys instrumentai teikia regimaja arba girdimaja informacija apie paciento kuno procesus, kuriu jis normoje negirdi ir nejaucia. Tai suteikia pasitikejimo savimi ir galimybe sekti, kas su tavim vyksta – o tai svarbu gimdanciai moteriai.
Hipnozė Tai tokia žmogaus bukle, kai jis dalinai abejingas aplinkai, bet gali koncentruotis ir buti nuteiktas iš šono. Tokie hipnoziniai patarimai dažniausiai buna nukreipti sumažinti demesi skausmui, baimei ir nerimui.
Intraodinės sterilaus vandens injekcijos Šis metodas remiasi skausmo zonu lokalizacijos odoje stimuliacija. Tai gali buti karštis, šaltis, dirginantis ar elektrinis stimulas. O sterilaus vandens suleidimas tempia oda ir irgi veikia skausmo receptorius, blokuodamas ju jautruma skausmui iš gimdos. Dažniausiai atliekamos dvi 0.1ml injekcijos, abipus, 2cm žemiau ir 1cm medialiau užpakaliniu viršutiniu klubakaulio ataugu. Tiksli lokalizacija nera labai svarbu. Sterilus vanduo veikia geriau nei fiziologinis tirpalas.
Masažas Masažas gimdymo metu naudojamas atsipalaidavimui sukelti ir stresui sumažinti. Jis taip pat mažina ir skausma, nes išsklaido skausmo jutima, ir dar daugiau – blokuoja skausma ir sukelia vietini endorfinu išsiskyrima.
Kvėpavimo pratimai Kvepavimo pratimai – tai dalis autogenines treniruotes, kuri remiasi progresyviais relaksacijos metodais. Tai serija pratimu, kada moteris apmokoma sumažinti raumenu itampa giliai atsipalaiduodama ir koncentruodamasi i savo kuno vidinius procesus.

Kvėpavimo pratimai

53 moterys dalyvavo studijoje. Puse ju buvo mokomos kvepavimo pratimu, kitos – gavo eilinius nešciuju kursus. Skausmas buvo vertinamas skaleje nuo nulio iki šimto visa gimdymo laika. Po gimdymo moterys dar karta vertino skausma retrogradiškai pagal 5 kategorijas: nuo nepakeliamo iki tiesiog nepatogaus. Gimdymo metu kvepavimo pratimus ivalde moterys skausmu skundesi mažiau, taciau praejus kelioms dienoms ir gimdymo skausma prisimenant retrogradiškai skirtumo nebebuvo.
 

Komentarai

Taigi galu gale buvo peržvelgtos ir ivertintos dvylika studiju. Dauguma ju buvo išspausdinta per pastarasias dvi dekadas, JAV mokslininku. Dažnai metodologija buvo prastai aprašyta ir neaiški. Dažnai ir grupiu dydis buvo per mažas. Nei vieno metodo patikimumo patvirtinimui duomenu nepakanka, išskyrus intraodines vandens injekcijas. Masažo naudojimas turejo dalini teigiama poveiki. Visoms kitoms aptartoms priemonems nepakanka studiju ir duomenu, kad teigti, apie patikima nuskausminanti poveiki. Skausmo vertinamas ir kiti rodikliai – kaip pavyzdžiui epidurines nejautros poreikis – dažnai nesutapdavo. Tai reiškia, kad dar daug rodikliu reikia tirti placiau. Hipnozes atveju – labai svarbu asmeninis moteru jautrumas hipnozei, kuris nevisada ivertinamas.
Taigi išvadoje reiktu pasakyti, kad intraodines vandens injekcijos turi patikima analgezini poveiki gimdymo metu, masažas – tik dalini, o kitos aprašytos priemones tvirtai irodyto nuskausminamojo efekto kol kas neturi.

 

 

Literatūra

1. Johanson R, Newburn M, Macfarlane A. Has the medicalisation of childbirth gone too far? BMJ 2002;324:892-5.
2. Sakala C, DeClercq ER, Corry MP. Listening to mothers: the first national US survey of women’s childbearing experiences. J bstet Gynecol Neonatal Nurs 2002;31:633-4.
3. Goldberg AB, Coen A, Lieberman E. Nulliparas’ preferences for epidural analgesia: their effects on actual use in labor. Birth 1999; 26:139-43.
4. Lowe NK. The nature of labor pain. Am J Obstet Gynecol 2002; 186:S16-24.
5. Astin JA. Why patients use alternative medicine. Results of a national study. JAMA 1998;279:1548-53.
6. Finnigan MD. The Centre for the Study of Complementary Medicine: an attempt to understand its popularity through psychological, demographic and operational criteria. Complement Med Res 1991;5:83-8.
7. Stevinson C. Why patients use complementary and alternative medicine. In: Ernst E, Pittler MH, Stevinson C, White A, editors. The desktop guide to complementary and alternative medicine: an evidence based approach. London: Mosby; 2001. p. 395-404.
8. Allaire AD, Moos MK, Wells SR. Complementary and alternative medicine in pregnancy: a survey of North Carolina certified nurse midwives. Obstet Gynecol 2000;95:19-23.
9. US Government Printing Office. Alternative medicine. Expanding medical horizons: a report to the National institutes of Health of alternative medical systems and practices in the United States. Washington: US Government Printing Office; 1994.
10. Caton D, Corry MP, Frigoletto FD, Hopkins DP, Liebermann E, Mayberry L, et al. The nature and management of labor pain: executive summary. Am J Obstet Gynecol 2002;186:S1-15.
11. Jadad AR, Moore RA, Carrol D, Jenkinson C, Reynolds JM, Gavaghan DJ, et al. Assessing the quality of reports of randomised
clinical trials: is blinding necessary? Controlled Clin Trials 1996; 17:1-12.
12. Ru¨ hle von G. Pilotstudie zur anwendung von Bach-Blu¨ tenessenzen bei Erstgeba¨ renden mit verla¨ ngerter tragzeit. Erfahrungsheilkunde 1995;12:854-60.
13. St James-Roberts I, Chamberlain G, Haran FJ, Hutchinson CM. Use of electromyographic and skin-conductance biofeedback relaxation training of facilitate childbirth in primiparae. J Psychosom Res 1982;26:455-62.
14. Geden E, Beck N, Anderson JS, Kennish ME, Mueller-Heinze M. Effects of cognitive and pharmacologic strategies on analogued labor pain. Nurs Res 1986;35:301-6.
15. Geden EA, Lower M, Beattie S, Beck N. Effects of music and imagery on physiologic and self-reported analogued labor pain. Nurs Res 1989;38:37-41.
16. Geden E, Beck N, Hauge G, Pohlman S. Self-report and psychological effects of five pain-coping strategies. Nurs Res 1984;33:260-5.
17. Durham L, Collins M. The effect of music as a conditioning aid in prepared childbirth education. J Obstet Gynecol Neonatal Nurs 1986;15:268-70.
18. Ramnero A, Hanson U, Kihlgren M. Acupuncture treatment during labourda randomised controlled trial. Brit J Obstet Gynecol 2002;109:637-44.
19. Skilnand E, Fossen D, Heiberg E. Acupuncture in the management of pain in labour. Acta Obstet Gynecol Scand 2002;81:943-8.
20. Duchene P. Effects of biofeedback on childbirth pain. J Pain Symptom Manage 1989;4:117-23.
21. Freeman RM, Macaulay AJ, Eve L, Chamberlain GVP. Randomised trial of self hypnosis for analgesia in labour. BMJ (Clin Res
Ed) 1986;8:657-8.
22. Harmon TM, Hynan MT, Tyre TE. Improved obstetric outcomes using hypnotic analgesia and skill mastery combined with childbirth education. J Consult Clin Psychol 1990;58:525-30.
23. Melzack R. The McGill Pain Questionnaire: major properties and scoring methods. Pain 1975;1:277-99.
24. Ader L, Hansson B, Wallin G. Parturition pain treated by intracutaneous injections of sterile water. Pain 1990;41:133-8.
25. Trolle B, Moller M, Kronberg H, Thomsen S. The effect of sterile water blocks on low back labor pain. Am J Obstet Gynecol 991; 164:1277-81.
26. Martensson L, Wallin G. Labour pain treated with cutaneous injections of sterile water: a randomised controlled trial. Br J Obstet Gynaecol 1999;106:633-7.
27. LabrecqueM, Nouwen A, Bergeron M, Rancourt J. A randomized controlled trial of nonpharmacologic appraoches for relief of low back pain during labor. J Fam Pract 1999;48:259-63.
28. Field T, Hernandez-Reif M, Taylor S, Quintino O, Burman I. Labor pain is reduced by massage therapy. J Psychosom Obstet Gynecol 1997;18:286-91.
29. Chang M, Wang S, Chen C. Effects of massage on pain and anxiety during labour: a randomized controlled trial in Taiwan. J Adv Nurs 2002;38:68-73.
30. Zimmerman-Tansella CH, Dolcetta G, Azzini V, Zacche G, Bertagni P, Siani R, et al. Preparation courses for childbirth in primipara: a comparison. J Psychosom Res 1979;23:227-33.
 

Apžvalgą parengė Rūta Aldonytė
2006

 

uždaryti

Siųsti draugui

Jei šį straipsnį norite rekomenduoti savo draugui, prašome užpildyti formą ir paspausti „Siųsti“

uždaryti

Pastabos autoriui

Jei šiame straipsnyje pastebėjote neteisingą faktą ar klaidą, galite apie tai pranešti redakcijai. Prašome užpildyti formą ir paspausti „Siųsti“