Gimdymas namuose

Jūs esate čia: Gimtis » Gimdymas » Namuose » Gimdymas namuose

Gimdymas namuose yra gimdymo alternatyva, kurią renkasi kai kurios moterys. Kai kuriuose sluoksniuose - tai diskutuotina tema.

 

Žemiau pateikiamas medicinos mokslų daktaro Džono Krogerio (John Kroger) straipsnis apie gimdymą namuose. Neseniai jis buvo išspausdintas AOL Mary Pride's PHS forumo leidinyje.

Džonas Krogeris, M.D. 1992 m. gegužės 21 d.

Įvadas

Šis straipsnis apie gimdymą namuose skirtas apšviesti kitus medikus. Mano asmeninė gimdymo namuose patirtis susijusi su sūnaus gimimu 1991 m. vasario mėn. Gimdymą namuose mano žmona ir aš pasirinkome dėl daugelio priežasčių. Viena iš svabesnių ta, jog susitarėme, kad mūsų kūdikį priims akušerė-pribuvėja (AP). Nusprendę gimdyti namuose, mėginome kiek įmanoma daugiau sužinoti apie tokį gimdymą.

Amišų ir senojo menonitų ordino dėka, Lankasterio apygardoje namų gimdymas yra įprastas. Tačiau ir taip Jungtinėse Valstijose yra daug žmonių, besirenkančių gimdymą namuose. Kūdikius namuose priima akušerės-pribuvėjos, pribuvėjos, dvasinės pribuvėjos ar gydytojai. Spaudos diskusijose apie gimdymus namuose akcentuojamas skirtumas tarp iš anksto planuotų gimdymų namuose ir tų, kai buvo rengtasi vykti į ligoninę, tačiau kūdikis gimė ten dar nenuvažiavus.

Šiame straipsnyje kalbama apie tai, kurios pacientės gali gimdyti namuose, kodėl moterys pasirenka gimdymą namuose, aptariamas saugumas gimdant namuose, įprastos gimdymo pozos namų sąlygomis, kokias procedūras nuo gimdymo pradžios iki kūdikio užgimimo atlieka pribuvėjos bei bendrais bruožais aprašomos akušerės-pribuvėjos. Minėdamas pacientes, kurios pasirenka gimdymą namuose, turiu omenyje eilinę JAV pacientę, o ne tipišką Lankasterio apygardos moterį. Be to, straipsnyje minimi pribuvėjų prižiūrimi gimdymai, kurie nebūtinai vyksta namuose. Šiuos gimdymus aprašiau todėl, kad juos prižiūri pribuvėjos (paprastos arba akušerės-pribuvėjos), kurių darbo stilius, nesvarbu, ar jos dirba ligoninėse, gimdymo centruose ar namuose, yra ganėtinai panašus.

Kas gali gimdyti namuose?

Kiekviena moteris, ketinanti gimdyti namuose, pirmiausia turi atsakyti į du klausimus:

  1. ar noriu, kad mano kūdikis gimtų namie?
  2. ar jaučiuosi patogiai ir saugiai, galvodama apie gimdymą namuose?

Jeigu abu atsakymai teigiami, tuomet reikia atsakyti į kitus du klausimus: „Ar mano sveikata gera?“ ir „Ar aš priklausau mažos rizikos grupei?“

Gimdyti namuose negalima, jei sergama: [1, 2]

  • cukriniu diabetu
  • Mažakraujyste (Hb <95 g/l)
  • Širdies ligomis
  • Rūkoma
  • Inkstų ligomis
  • Planuojama maitinti dirbtinai
  • Daugiavaisis nėštumas
  • Pirmą kartą vyresnė, nei 35 metų
  • Vaginalinis gimdymas po Cezario
  • Skydliaukės ligos
  • Aktyvi Herpes infekcija
  • Buvęs kraujavimas
  • Netaisyklinga vaisiaus padėtis/pirmeiga
  • Mažas dubuo
  • Infekcija iki gimdymo
  • Prastas maitinimasis
  • Priešlaikinis gimdymas (gestacinis amžius <37 savaitės)
  • >3 abortai
  • Pernešiojimas (gestacinis amžius >42 savaitės)
  • Pageidaujama nuskausminimo
  • Buvusios lėtinės ar ūmios plaučių ligos
  • Priešlaikinis placentos atsisluoksniavimas
  • Tuberkuliozė
  • Rh konfliktas

Priežastys, dėl kurių, prasidėjus gimdymui, gimdyvę reikia gabenti į ligoninę: [1, 2]

  • Gimdymo veiklos silpnumas
  • Blogėjanti vaisiaus būklė
  • Virkštelės iškritimas
  • Karščiavimas

Moterys, pasirenkančios gimdymą namuose, skiriasi nuo kitų gimdyvių [3, 4]. Palyginti su visu JAV gimdyvių skaičiumi, jos dažniau būna ištekėjusios, labiau išsilavinusios, paprastai kaukaziškos(?) kilmės. Be to, jų požiūris į moters vaidmenį visuomenėje, o ypač gimdymą, yra mažiau tradicinis. Jų gyvenimo būdas paprastai sveikesnis [3]. Pagal vieną tyrimą [4] moterų, planuojančių gimdyti namuose, >60% buvo 25-35 metų amžiaus, 78% kaukazietės (?), 24% turėjo vidurinį išsilavinimą, kiti 44% buvo 1-2-ame koledžo kurse, 26% 3-4-ame koledžo kurse ir 6% be aukštojo išsilavinimo turėjo dar kokį nors diplomą ar laipsnį.

Kodėl pasirenkamas gimdymas namuose?

  • Ligoninėse tik <10% moterų gimdo be vaistų pagalbos
  • 20% gimdyvių ligoninėse daromas Cezario pjūvis
  • po gimdymo motina ir kūdikis kuriam laikui atskiriami vienas nuo kito
  • namų aplinka: intymi šeimos šventė
  • namų ramybė ir gerai pažistama aplinka

„Tikros pribuvėjos čia yra ne tam, kad „vadovautų gimdymui“ ar „įvykdytų gimdymą“. Jos čia tam, kad padėtų motinoms ir kūdikiams atlikti tai, ką jiems skyrė Dievas ir gamta“ [2].

Tarp dažniausiai išvardijamų priežasčių, kodėl gimdoma namuose, minima intymi namų aplinka ir noras išvengti intervencijos. Dauguma tyrimų rodo, kad planuotuose gimdymuose namuose rečiau nuskausminama vaistais, rečiau atliekama epiziotomija ir Cezario pjūvis, nei gimdant ligoninėje [2, 4, 5]. Pagal Andersono ir Greenerio [4] tyrimą tik 14% pacienčių nėštumo metu buvo atliktas akušerinis ultragarsinis tyrimas (ligoninėse vidutiniškai 15-40%), <3% atliktas Cezario pjūvis. 46% turėjo plyšimus (beveik pusė jų tik pirmo laipsnio, tiktai vienas 3 laipsnio ir nė vieno 4 laipsnio plyšimo) ir <1% epiziotomijos atvejis, tuo tarpu ligoninėse 73%.

Saugumas gimdant namuose

Padaugėjus gimdymų ligoninėse, naujagimių mirtingumas sumažėjo. Tačiau taip yra dėl akušerinės intervencijos atsiradimo ir dėl geresnio maitinimosi ir geresnės gimdyvių sveikatos.

Tyrimas šiaurės Anglijoje parodė, kad naujagimių mirtingumas vienodai sumažėjo tiek namuose, tiek ligoninėse. 1973 m. Velse atliktas kitas tyrimas, lyginantis, kaip pakito mirtingumas gimdant namuose nuo 1 iš 5 gimimų iki 1 iš 100 per daugiau nei 8 metus, parodė, kad statistiškai naujagimių mirtingumas stipriai sumažėjo [1].

Duomenys iš Olandijos taip pat rodo, kad guldymas į ligoninę nėra lemiamas veiksnys, dėl kurio sumažėjo naujagimių mirtingumas. Šis tyrimas parodė, kad mirtingumas tose vietovėse, kur gimdoma ligoninėse ir ten, kur bent 50% gimdo namuose (Olandijoje apie 33% gimdo namuose (1990 m.)) buvo toks pat.

1978 m. JAV Levis Mehlis, M.D. tyrinėjo gimdymų namuose padarinius [6]. Jis ištyrė 1046 gimdymus namie ir 1046 gimdymus ligoninėje. Visos pacientės buvo patikrintos ir priskirtos mažos rizikos grupei. Moterys, ketinusios gimdyti namuose, bet pagimdžiusios ligoninėje, vis tiek buvo priskirtos gimdžiusių namie kategorijai.

Rezultatai

Gimdymas ligoninėje

  • 5 kartus dažniau pasitaikė hipertenzija gimdymo metu
  • 9 kartus didesnė tarpvietės plyšimo tikimybė
  • 3 kartus didesnė kraujavimo ar Cezario pjūvio tikimybė
  • 6 kartus didesnis bendras fizinės būklės pablogėjimas
  • 4 kartus dažnesnė infekcija
  • 30 gimdymų su gimdymo traumomis

Gimdymas namuose

  • 0 gimdymų su gimdymo traumomis

Poros, norinčios gimdyti namuose tikrinamos, kad didelės rizikos pacientės būtų nukreiptos pas gydytoją gimdyti ligoninėje.

Mažiau nei 1% gimdyvių namie reikia perpilti kraują. Namie rečiau pasitaiko kraujavimas, kuris gydomas slaugant, masažuojant gimdą, vartojant skysčius ir vaistažoles. Jei būtina, pacientė perkeliama į ligoninę. C.M.A. tyrime nebuvo nė vieno motinos, gimdžiusios namie, mirties atvejo.
Akušerės-pribuvėjos yra mokomos naujagimių reanimacijos, į gimdymą atsiveža deguonį ir, diagnozavus blogą vaiko būklę, nugabena gimdyvę į ligoninę.

Neseniai amerikiečių sveikatos žurnalas [5] palygino 1707 planuotus namų gimdymus, kuriuose dalyvavo pribuvėjos, su tiek pat gimdymų ligoninėje. Duomenys apie gimdymus ligoninėje buvo paimti iš 1980 m. JAV Nacionalinio gimimų skaičiaus/nacionalinio naujagimių mirtingumo tyrimo. Taigi 97% moterų, planavusių gimdyti namuose, pagimdė tarp 36 ir 42 nėštumo savaitės, ligoninėse - 89,6%. 90% - pagimdė namuose. Perinatalinis mirtingumas namų grupėje (planuotų namų gimdymų) buvo 10/1000, ligoninėje - 13,3/1000. Gimdymo komplikacijos namuose - 6,27%, ligoninėje - 7,29%. Asistuotas gimdymas (Cezario pjūvis, replės ar vakuuminė ekstrakcija) namuose - 2,11%, ligoninėje - 26,20%, vien Cezario pjūvio santykis 1,46%: 16,46%. Pagal Apgaro skalę po 5 min. namų grupėje <7 balai 1,62%, ligoninėje 2,40%. Autorius teigia, kad rezultatai rodo, jog gimdyti namuose, dalyvaujant pribuvėjai, nėra mažiau saugu, nei gimdyti ligoninėje, dalyvaujant gydytojui.

Rooksas ir kiti [8] 84 JAV gimdymo centruose peržiūrėjo daugiau nei 11,000 gimdymų rezultatus. Jie nustatė, kad rimtų komplikacijų (peties išnirimas, didelis mekonijaus kiekis vandenyse) buvo 7,9%, o 15,8 % gimdyvių pervežta (iš jų 2,4% skubiai). Iš šio kiekio pirmakarčių moterų pervežta 29proc. ir tik 7 proc. antrakarčių moterų. Ekstra pervežimų skaičius sutapo. Rooksas taip pat nustatė, kad buvo atlikta 4,4% Cezario pjūvių, naujagimių mirtingumas sudarė 1,3/1000. Autoriai daro išvadą, kad gimdymo centruose, lyginant su ligoninėmis, gimdyti, ypač nepirmakartėms, yra saugu ir priimtina. Dėl geros priežiūros šiuose centruose sąlyginai mažėja Cezario pjūvių skaičius. (n.b. Gimdyti nepriklausomuose gimdymo centruose nebūtinai yra saugiau nei namuose, nes jie neturi daugiau įrangos, kokių į gimdymą namuose atsigabena akušerė-pribuvėja, išskyrus galbūt vakuuminį ekstraktorių ar reples - Dž.K.).

Gimdymo pozos [1, 2, 4, 5, 6]

Poza ant nugaros neturi JOKIŲ privalumų, tačiau turi keletą trūkumų:

  1. Sunku stumti, todėl dažniau prireikia replių.
  2. Gimdos svoris užgula arterijas ir venas - neigiamai veikia motinos kraujo spaudimą, kūdikiui stinga deguonies.
  3. Dėl plačiai išskėstų kojų tarpvietė yra perdaug ištempta - didesnė plyšimo tikimybė (Dėl to dažnai pateisinama epiziotomija).
  4. Kliudo savaimingam placentos gimimui - todėl dažniau traukiama už virkštelės - didėja kraujavimo rizika.

Namuose moteris gimdo jai, o NE prižiūrinčiam personalui patogioje pozoje:

  • pusiau sėdomis ant lovos,
  • susirietusi ant šono (šoninis),
  • atsitūpusi,
  • klupėdama,
  • "kabodama" vyro/padėjėjo rankose.

Pagal Andersono ir Greeno tyrimą

  • 51% moterų gimdo pusiau sėdom,
  • 21% šonine poza,
  • 15% keturpėsčios,
  • 5% atsitūpusios,
  • 4% gulėdamos ant nugaros (pusė iš jų buvo ligoninėje) ir
  • 2% klupėdamos.

Poza keturiomis pasirodė esanti labai naudinga apsaugant nuo išnirimo. Menanas ir kt. aptaria šią pozą kaip saugų gimdymo būdą peties išnirimo atveju, be to, kai kurios gimdyvės ligoninėse yra linkusios pasirinkti būtent šią pozą (neskelbtais Krogerio, M.D. duomenimis). Taipogi pagal Menano gimdymų namuose tyrimą, gimdant šia poza rečiau pasitaiko tarpvietės plyšimų. Iš 32 gimdymų keturiomis, kūdikių svoris tarp 7 svarų 5 uncijų ir 11 svarų 8 uncijų, 21 neplyšusi tarpvietė, 3 su 1 laipsnio plyšimu, 5 su 2 laipsnio plyšimu, 2 su 1 laipsnio epiziotomija ir 1 su 2 laipsnio epiziotomija. Ganonas [10] pozą keturiomis dar apibūdina kaip palankią pablogėjus vaisiaus būklei, padedančią išvengti tarpvietės plyšimų, o taip pat ir peties išnirimo. Kitas šios pozos privalumas - gimdant skausmas gaktos sąvaržos srityje gali sumažėti (neskelbtais Ruth Ann Price, AP duomenimis).

Medicininės procedūros gimdant namuose [1, 2, 6]

Dėmesio: čia aprašomas procedūras pribuvėjos atlieka tiek ligoninėse, tiek namuose.

Sekimas

  • Paprastai atliekamas kas 15-30 min. pirmoje gimdymo veiklos fazėje fetoskopu ar dopleriu. Kas 5 min. papspaudžiant.

Vaistai

  • namuose nevartojami.

Replės/vakuuminis ekstraktorius

  • pribuvėjos nenaudoja;
  • pribuvėjų į ligoninę pervežtos gimdyvės, kurioms reikėjo replių - 2,9%;
  • vakuuminio ekstraktoriaus - 1,6%.

Cezario pjūvis: apie 20% visų JAV gimimų

vidutiniškai atlieka:

  • ginekologai-akušeriai: 19-54%;
  • bendrosios praktikos gydytojai: 17%;
  • akušerės-pribuvėjos: 3,4%.

Epiziotomija

  • JAV 70% moterų, gimdančių ligoninėse, "kerpamos". Švedijoje - 3% moterų.
  • 86,3% gimdymų, kuriuos prižiūrėjo pribuvėjos, epiziotomija nebuvo atlikta, siūti nereikėjo;
  • mažiau nei 1/3 visų atsiradusių plyšimų buvo 2 ar didesnio laipsnio.

Ar epiziotomija sumažina 3 laipsnio plyšimo riziką?

  • namų gimdymai: 10% epiziotomijos atvejų, <2% 3 laipsnio ar blogiau;
  • ligoninės: 87% epiziotomijos atvejų, 14% 3 ar didesnio laipsnio;

Levis Mehl, M.D. tyrimas [6]

Kaip išvengti epiziotomijos?

  • Kegelio pratimai;
  • tarpvietės masažas (pradėti 34 nėštumo savaitę);
  • dažnos šiltos vonios;
  • gimdymo pozos: vertikali ar gulint šonu - ne ginekologinėje kėdėje.

Priešlaikinis vaisiaus vandenų nuleidimas

  • pirmoje gimdymo stadijoje neatliekamas (jeigu iš viso būna atliekamas).

Akušerės-pribuvėjos (AP) – kas jos ir ką jos daro?

DSA (CNM - diplomuota slaugė-akušerė (angl.)). Diplomas gaunamas, baigus slaugos moklslus. Paprastai DSA mokslo programa trunka 2 metus. Jos metu atliekama praktika šiose srityse: nėštumo priežiūra, gimdymo eiga ir kūdikio užgimimas, pogimdyminė priežiūra, suaugusio ir naujagimio fizinės būklės įvertinimas bei moters sveikatos priežiūra. AP licencija suteikta visose 50 valstijose, tačiau ne visose iš jų leidžiamas paprastų pribuvėjų darbas. Kai kuriose valstijose pribuvėjų darbas nelegalus, kitose yra apribotas licencijų ir nuostatų, dar kitose iš viso nėra jokių įstatymų, todėl pribuvėjos visiškai nekontroliuojamos. Praktikuojančios AP privalo turėti gydytoją - partnerį, nors paprastai jie dirba visiškai atskirai.

Pagal Andersoną ir Greenerį [4] tiktai 14% AP prižiūri gimdymus namuose (kitos dirba gimdymo centruose arba ligoninėse).

Priežastys, dėl kurių AP nenori prižiūrėti gimdymų namuose

  1. Sunku rasti gydytoją - partnerį.
  2. Problemos gaunant neteisingo ar blogo gydymo draudimą.
  3. Neišvengiama vyraujančio medicininio ar socialinio požiūrio įtaka.
  4. Bendrųjų žinių apie gimdymus namuose trūkumas.
  5. Patirties, prižiūrint gimdymus namuose, trūkumas.

Lehrmanas [11] teigia, jog iš praktikuojančių AP 93% gimdymus priima ligoninėse, 11% gimdymo centruose ir tik 6% namuose (viso >100%, nes kai kurios pribuvėjos gimdymus priima tiek ligoninėje, tiek namuose).

Lankasterio apygardoje šiuo metu dirba 8 AP, kurios bendradarbiauja su gydytojais iš Bendrijos ligoninės. Iki šiol nė viena Lankasterio apygardos ligoninė neleido AP prižiūrėti pacientų ar rūpintis gimdyvėmis (šis straipsnis parašytas 1992 m. gegužės mėn.).

1993 m. Lankasterio apygardoje AP buvo suteiktos teisės dirbti ligoninėse po to, kai grupė ginekologų-akušerių pasamdė pribuvėjas asistuoti gimdymo metu.

Bibliografija

1. Smith ML. Heart and Home: Practical Information for Couples Considering Birth Options. 2nd ed., Portland, Oregon, 1987.
2. Gilgoff A. Home Birth: An Invitation and a Guide. Granby, MA: Bergin & Garvey Publishers, Inc., 1989.
3. Albers LL, Katz VL. Birth setting for low risk pregnancies, an analysis of the current literature. Journal of Nurse-Midwifery. 1991;36(4):215-20.
4. Anderson R, Greener D. A descriptive analysis of home births attended by CNMs in two nurse-midwifery services. Journal of Nurse-Midwifery. 1991;36(2):95-103.
5. Durand AM. The safety of homebirth: the Farm Study. American Journal of Public Health. 1992;82(3):450-3.
6. Kitzinger S, and Davis JA (eds.) The Place Of Birth. Oxford: Oxford University Press, 1978.
7. Treffers PE, Laan R. Regional perinatal mortality and regional hospitalization at delivery in the Netherlands. British Journal of Obstetrics and Gynaecology. 1986; 93:690-3.
8. Rooks JP, Weatherby NL, Ernst EKM, Stapleton S, Rosen D and Rosenfield A. Outcomes of care in birth centers: The National Birth Center Study. New England Journal of Medicine. 1989 321(26):1804-11.
9. Meenan AL, Gaskin IM, Hunt P, and Ball CA. A new (old) maneuver for the management of shoulder dystocia. The Journal of Family Practice. 1991; 32(6):625-9.
10. Gannon, JM. Delivery on the hands and knees: a case study approach. Journal of Nurse-Midwifery. 1992; 37(1):48-52.
11. Lehrman, EJ. Findings of the 1990 Annual American College of Nurse-Midwives Membership Survey. Journal of Nurse-Midwifery. 1992; 37(1):33-47.
Thanks to Pat Payne, Ph.D., C.N.M., and Jane Ziegenfus-Martin, M.S., C.N.M. for their help in gathering information for this talk.

Vertė Rasa Bačiulienė
1998

uždaryti

Siųsti draugui

Jei šį straipsnį norite rekomenduoti savo draugui, prašome užpildyti formą ir paspausti „Siųsti“

uždaryti

Pastabos autoriui

Jei šiame straipsnyje pastebėjote neteisingą faktą ar klaidą, galite apie tai pranešti redakcijai. Prašome užpildyti formą ir paspausti „Siųsti“