Kodėl šeimos gimdo namuose?

Jūs esate čia: Gimtis » Gimdymas » Namuose » Kodėl šeimos gimdo namuose?

Kodėl šeimos gimdo namuose?

 

Ar gimdymas liga?

Gimdymas ( gimimas) - nėra liga. Tai gyvybingas, kūrybingas procesas, - fizinių, psichinių ir socialinių santykių tarp motinos ir vaiko vystymasis. Šis mamos ir vaiko ryšys ypač pažeidžiamas išorinio poveikio. Mokslininkai tik dabar pradeda atrasti, kaip darniai motina ir vaikas fiziškai ir dvasiškai yra "užprogramuoti" kartu įveikti tokį stresą kaip gimimas.

Ligoninių sveikatos politika

Mūsų ligoninėse vyrauja tradicinė, į ligą orientuota, sveikatos politika. Vienas jos pasireiškimo pavyzdžių - tai skubėjimas. Moteris turi pagimdyti per tam tikrą laiką: pirmą kartą gimdanti per 8-12val., antrą kartą gimdanti per 4 val. Vos gimęs žmogus mediciniškai testuojamas, net matuojamas ir sveriamas. Nors jautrioji fazė po gimimo, besitęsianti apie 2 val., yra pats vaisingiausias laikas "bondingui" - mamos ir vaiko ryšio užsimezgimui po gimties. Šis ryšys sėkmingai užmezgamas tik be išorinio įsikišimo, motinai atsiduodant jos vidiniams ritmams. Pirmųjų motinos ir vaiko valandų trukdymas gali ateityje turėti sunkių pasekmių vaiko vystymuisi. Ir nesunku suprasti, kodėl.

Gimimo momentas

Gimimo metu vaikas turi išsiveržti pro siaurus mamos gimdymo takus. Tuo metu jis patiria ne tik fizines kančias: suspaudimą, oro stygių,- bet ir sunkiai suvokiamus dvasinius išgyvenimus, nes veržiasi ir yra stumiamas į nežinią. Su pirmu įkvėpimu kančios nesibaigia, o tęsiasi toliau . 9 mėnesius pragyvenęs mamos įsčių vandenyse, kūdikis atsiduria oro stichijoje, todėl jo kūnelis, veikiamas žemės traukos, žymiai pasunkėja. Vaiko akis pasiekia iki tol nematyta ryški šviesa, ausis - aiškūs aplinkos garsai, o odelė pajunta šaltį ir ryškius prisilietimus, kuriuos anksčiau švelnino įsčios ir jų vandenys. Bet svarbiausias pokytis, kad mama jau ne aplink jį, o šalia. Ar įmanoma įsivaizduoti, kaip jaučiasi kūdikis, pirmomis valandomis po gimimo atskirtas nuo mamos? Naujam savęs ir pasaulio suvokimui ką tik gimusiam vaikui reikia daug meilės ir ramaus, netrikdomo buvimo su mama.Ką liudija ir pakankamai daug mokslinių tyrimų rezultatų (pacituotų K. Zimmas knygoje "Svarbiausieji metai". Miunchenas 1987), kurie įrodo, kad elgesys su naujagimiu turi atitikti fiziologinius gamtos principus: tai betarpiškas fizinis kontaktas su motina ( arba su kitu artimu asmeniu) bei pastovus žindymas dieną naktį be išankstinių dienotvarkių.

Kalbantis su neseniai ligoninėje gimdžiusiomis mamomis aiškėja, kad dar ir šiandien vaikas po gimdymo išnešamas apžiūrai į kitą patalpą. Nuo gimdymo pavargusi mama ligoninėje negali tikėtis vyro ar kito artimo asmens pagalbos, nes po gimdymo šis įleidžiamas tik 1 valandai per parą. Tėvai, apsisprendę savo vaiką paskiepyti vėliau, kad per pirmas gyvenimo valandas kūdikis palaipsniui prisitaikytų prie aplinkos, randa naujagimį jau paskiepytą. Be to, moteris ligoninėje dažnai jaučiasi tik kaip gimdymo objektas ir negali pasirinkti net gimdymo padėties. Dar ir šiandien Lietuvos aukštesniosiose medicinos mokyklose akušerės neapmokomos priimti kūdikio moteriai klūpint, tupint ar pusiau sėdint. Moterys ligoninėse gimdo gulėdamos ant gimdymo stalo*. Vis mažiau gydytojų moka apversti dar įsčiose esantį kūdikį, o studentai jau neruošiami priimti vaikelį sėdyne. Tokiais atvejais ligoninėje daromi Cezario pjūviai.

Įvairios gimdymo pozos moksliniu požiūriu

JAV atlikto tyrimo metu buvo apklaustos 1707 namuose ir 1707 ligoninėje gimdžiusios moterys. Apklausos rezultatai įrodė, kad vertikali (tupint, klūpint) ir šoninė(ne gimdymo kėdėje) pozos padeda išvengti epiziotomijos ir plyšimų. Medicinos mokslų daktaras Dž. Krogeris, naudodamasis šio ir kt. tyrimų duomenimis straipsnyje, išspausdintame AOL Mary Prides's PHS forumo leidinyje**, konstatavo, kad gimdymas ant nugaros neturi privalumų moteriai. Jis turi keletą trūkumų: sunku stumti, gimdos svoris užgula arterijas ir venas, o tai neigiamai veikia motinos kraujo spaudimą, kūdikiui stinga deguonies, per daug ištempta tarpvietė, todėl didėja plyšimų skaičius ir jų gilumo laipsnis, kliudo savaimingam placentos gimimui - tokiais atvejais ji traukiama už virkštelės, stumiama, ir rizika nukraujuoti padidėja.

Išvardintos priežastys, taip pat noras išvengti priešlaikinio gimdymo skatinimo (JAV, Vakarų Europoje maksimaliu nėštumo laiku priimta laikyti 44 sav.), intervencijos gimdymo metu, poreikis gimimą išgyventi kaip šeimos šventę - dvasinį virsmą, skatina Lietuvos moteris gimdymui pasirinkti namus.

Namų gimdymai

Gimdymas namuose neįprastas tik pas mus. JAV, Anglijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Olandijoje, Lenkijoje ir t.t. sveikatos apsaugos sistema sukurta taip, kad moteris (jei nėštumas sėkmingas ir nėra gimties komplikacijų) gali pasirinkti gimdymo vietą. Tam yra įkurti gimdymo centrai, kur ir kreipiasi gimdyti pradėjusi ir namus pasirinkusi moteris. Prasidėjus gimdymui atvažiuoja viena arba dvi akušerės-pribuvėjos (AP). Akušerių-pribuvėjų kvalifikacija užsienyje yra žymiai aukštesnė nei Lietuvoje. Jos ruošiamos savarankiškai, be gydytojo pagalbos, priimti kūdikį ir pasirūpinti mama. Akušerės-pribuvėjos naudojasi fetoskopu ar dopleriu, asfiksijos atvejui turi deguonies balionėlius. Reanimacinė mašina po langais nestovi. Atsiradus komplikacijoms akušerės-pribuvėjos kreipiasi į gimdymui namuose palankią ligoninę , kur moteris ir vežama. Ir niekam, taip, kaip pas mus, galvos neskauda, kad namuose šalia nėra anesteziologo ar visos ligoninės aparatūros. Moteris pati pasiryžta lauktis kūdikio, prisiima atsakomybę jį išnešioti ir pagimdyti. Jei nėštumas sėkmingas, būsima mama ir kūdikio tėvas patys sprendžia, kur ir kaip gims jų vaikas. Kiekviena besilaukianti ir gimdyti besiruošianti mama nori suteikti savo vaikui pačias geriausias sąlygas gimimui. Šeima atsakingai pasirenka namus ir profesionalus, padedančius gimdymo metu. Tiems, kurie su nepasitikėjimu žvelgia į gimdymus namuose dėl nesterilios aplinkos, reiktų žinoti, kad prieš namų bakterijas per 9 mėnesius vaikas jau turi susidariusį imunitetą, ko negalima pasakyti apie ligoninę. Pasitaiko, kad iš ligoninės mama ir vaikas grįžta infekuoti.

Lietuvos socialinio informacinio centro apklausos duomenys

Lietuvos Socialinis Informacinis Centras 1998m. vasario - kovo mėnesiais apklausė 200 Lietuvos ligoninėje ir tiek pat namuose gimdžiusių moterų. Pagal apklausą, vaikų infekcijų namuose užfiksuota 3,8%, ligoninėje 8,8 %. Moterų infekcijų namuose 1,1%, ligoninėje 7,8%. Bendras tarpvietės plyšimų procentas namuose ir ligoninėje yra maždaug vienodas, nors ligoninėje epiziotomija buvo padaryta 46 %, o namuose - 0,5%. Ligoninėje 42% iš visų plyšimų -kirpimų buvo II-III laipsnio, namuose tokio laipsnio plyšimų - 4%. Gimdos kaklelio plyšimų ligoninėje - 13%, namuose - 1,5%. Paaiškėjo, kad ligoninėje laisvai naudojama epiziotomija neapsaugo nuo tarpvietės plyšimo. Tyrimo rezultatai įrodė, kad moters nukraujavimas ir prievartinis placentos atskyrimas, nelaukiant, kol ji gims pati - tampriai susiję . Namuose 94% moterų placentą gimdė pačios, ligoninėje 41% moterų placentą stumė arba traukė. Pažindyti per pirmą pusvalandį po gimdymo ligoninėje pavyko tik 56% mamų, nors 82% kūdikių jautėsi gerai ir l. gerai, namuose pažindė visos mamos. Iš 200 ligoninėje gimdžiusių mamų su kūdikiu nesiskyrė tik 39%, namuose visos mamos buvo kartu su savo vaikais.

Apklausos duomenys įrodo, kad gimdyti namuose (pridėjus ir važiavimą į ligoninę , komplikacijos atveju) ir ligoninėje yra vienodai saugu, jei nėra nėštumo komplikacijų. Kalbama apie planuotus gimdymus namuose, kuriems yra aktyviai ir sąmoningai ruošiamasi, o kūdikius priima tam visapusiškai pasirengę profesionalai. Reikia pažymėti, kad gimdymai namuose teigiamai paveikė ir veikia tiek užsienio, tiek Lietuvos ligoninių vidaus tvarką. Atsirado galimybė gimdyti kartu su vyru, pasirinkti gimdymui vandenį ir t.t.

Lietuvoje nemažai moterų pasirenka gimdymą namuose ir šis skaičius didės, nes iš 200 ligoninėje gimdžiusių moterų vėl joje gimdyti norėtų 61%. Dalis moterų norėtų gimdyti mažuose gimdymo centruose ar privačiose ligoninėse. "Žmogaus laisvė neliečiama" ir tėvai turi pasirinkimo laisvę, teisę nuspręsti, kur ir kaip jie gimdys. "Vaiko Teisių Konvencijos" 18 straipsnyje numatoma "tėvų atsakomybės teisė už vaiko vystymąsi". Sveikatos sistemos 132 str. 5 punktas garantuoja, kad " žmogus turi teisę gauti priimtiną sveikatos priežiūrą." Tačiau dabar Lietuvoje sveika, visapusiškai namuose gimdyti pasiruošusi moteris negali tikėtis legalios medicininės pagalbos. Gimdymo centrų pas mus kol kas nėra, o atvažiavusi greitoji pagalba išveža gimdančią moterį į ligoninę. Sąmoningo, planuoto gimdymo atveju ir akušerė, ir gydytojas namuose priimti kūdikio neturi teisės, nebent ekstremaliose situacijose. Sveikatos apsaugos sistema saugo žmogaus sveikatą, bet neturėtų riboti tiek medikų, tiek gimdančių šeimų pasirinkimo laisvės.
 

Parengė G. Ignatavičienė

uždaryti

Siųsti draugui

Jei šį straipsnį norite rekomenduoti savo draugui, prašome užpildyti formą ir paspausti „Siųsti“

uždaryti

Pastabos autoriui

Jei šiame straipsnyje pastebėjote neteisingą faktą ar klaidą, galite apie tai pranešti redakcijai. Prašome užpildyti formą ir paspausti „Siųsti“