Dvasinė pribuvėja

Jūs esate čia: Gimtis » Gimdymas » Pribuvėjystė » Dvasinė pribuvėja

Dvasinė pribuvėja

Žemiau pateiktas dvasinės energijos aptarimas yra pagrįstas stebėjimais, atliktais daugiau nei 2000 gimdymų metu. Mums paaiškėjo, kad esama dėsnių, tokių pat nekintamų, kaip fizikos, elektros ar astronomijos, kurių įtakos gimdymo eigai negalima ignoruoti.

Pribuvėja ar daktaras, dalyvaujantis gimdyme, turi būti pakankamai lankstūs, kad atrastų, kaip šie dėsniai veikia, ir išmoktų kaip juos taikyti praktikoje. Nėščios ir gimdančios motinos yra tiek pat gaivalingos jėgos, kaip ir traukos jėga, perkūnija, žemės drebėjimas ir viesulas. Norint suprasti dėsnius, pagal kuriuos teka jų energija, reikia mylėti ir gerbti juos už jų didngumą ir tuo pat metu kaip tikram mokslininkui atidžiai juos tyrinėti. Pribuvėja ar akušerė turi suprasti, kaip teka gimties energija, nes nežinoti būtų tolygu fizikui, kuris nieko nesupranta apie traukos jėgą. Kiekviena gimtis yra šventa.

Manau, kad pribuvėja turi būti religinga, kadangi energija, su kuria ji, susiduria yra šventa. Ji turi žinoti, kad kitų žmonių energija yra šventa. Dvasinė pribuvėjystė pripažista, kad kiekviena gimtis yra dieviško kūdikio (vaikelio Kristaus) gimtis. Pribuvėja visom išgalėm stengtis, kad abu - motiną ir vaikelį - pervestų per šią ribą gyvus ir sveikus, ir prižiūrėti, kad gimties sakaramentas išliktų šventas. Pribuvėja turėtų prisiekti, kad ji atiduos visą šimtą procentų savo energijos motinai ir vaikeliui, kurį ji priima, kol bus tikra, kad motina ir vaikas saugiai įveikė savo perėją. Tai reiškia, kad pirmon vieton ji turi iškelti motinos ir vaikelio gerovę.

Dvasinė pribuvėja turi įsipareigoti, kad visus vaikus, kurie yra jos globoje, nepaisant jų dydžio, pavidalo, spalvos ar kilmės, ji mylės vienodai. Mes visi esame tokie patys.

Vaikas priešais tave yra lygiai toks pat, kaip ir tavo vaikas. Mes visi tokie patys. Sakydama religinga, turiu galvoje, kad užuojauta turi būti jos gyvenimo būdas. Jos religija turi pasireikšti darbe priimant sprendimus kasdien, kas akimirką. Tai negali būti tik teorija. Nuoširdžiai rūpintis žmonėmis negali būti laikinas darbas. Per gimdymą gali įvykti fantastiški fiziniai pasikeitimai, kurių niekaip kitaip negali pavadinti, kaip tik stebuklais. Šis kasdienis susidūrimas su stebuklais - ne ta prasme, kad jis nuvertės dėl savo kasdieniškumo, bet kad būtų suvoktas jo šventumas - taigi šis stebuklų pažinimas turi būti vienas iš pribuvėjystės įrankių. Dideli pokyčiai gali įvykti žmonėms persimetus tarp savęs keliais žodžiais ar pribuvėjai palietus moterį ar kūdikį.

Kad šis prisilietimas perteiktų tą energiją, kurią privalo perteikti, pribuvėja turi gyventi malonėje. Ji turi duoti dvasines priesaikas lygiai taip pat, kaip jogas ar vienuolis, ar vienuolė duoda priesaikas sau, susijusias su požiūriu į kiekvieną savo gyvenimo aspektą. Tad tai privalo daryti ir pribuvėja, jeigu ji ketina prisiliesti prie to, kas turi vidinės galios. Žmogus, gyvenantis pagal kodeksą, apimantį užuojautą ir tiesą, iš tiesų susiliečia su milijonų metų senumo biologiniais gimties procesais ir įsilieja į juos. Jeigu pribuvėja supranta, kad turi įpročių, dėl kurių ne visuomet elgiasi taip, lyg mes visi esame Viena, ji privalo atsisakyti tų įpročių ir pakeisti juos geresniais. Pribuvėja turi nuolat stengtis galiaširdė, atvira ir aiški, nes meilė, užuojauta ir dvasinė vizija yra svarbiausi jos darbo įrankiai. Ji privalo žinoti, kad turi laisvą valią ir, reikalui esant, gali pasikeisti. Tai yra dvasinė disciplina, kurios ji privalo laikytis, jeigu nori būti tinkamai pasirengusi atlikti savo darbą. Taip, kaip atletas olimpietis privalo laikytis fizinės ir protinės disciplinos, jei nori išlikti geriausios formos. Tai, kuri suvokia tikrąją šakti, ar moteriškojo prado, esmę, yra akivaizdu, kad Dievas ją sukūrė taip, kad ji pati galėtų save tvarkyti. Mes esame idealus amžių eksperimento žiedas - kiekvienas gyvas žmogus turi tobulą nenutrūkstamą protėvių liniją, nusidriekiančią kelis milijonus metų į praeitį, protėvių, kurie sugebėjo vaikus gimdyti natūraliai. Mes esam atrinkti geriausieji. Dvasinė pribuvėja visuomet turi savo tikruosius įrankius: ji naudojasi tūkstantmečių senumo Dievo duotu supratimu ir intuicija kaip savo įrankiais - šalia, o dažniau vietoj - ligoninės technologijos, vaistų ir įrangos. Vienas vertingiausių pribuvėjos įrankių yra puikus subtilios žmogaus kūno fiziologijos, kuri yra jogos sritis, pažinimas. Dvasinė pribuvėja moteryse atgaivina pasąmonės būsenas, kurios leidžia įvykti didelės galios, nuostabaus grožio ir neapsakomos naudos fizinėms energijos virsmams.

"Būti pribuvėja reiškia, kad būsite nuolatiniame pavojuje, jog jūsų širdį nuolat varstys skausmas - bet tai gerai, nes kai ją perveria, iš jos tada išeina daug daugiau meilės. Tai padarys jus geresne pribuvėja"
-Stephen

Gimdymo metu ji privalo sugebėti vesti porą. Ji padrąsina ir palaiko tai, kas yra gera, be to, ji turi pastebėti, kai porai reikia kažką išsakyti. Ji turi sugebėti išmokyti porą suteikti vienas kitam energijos, jeigu reikia pagalbos. Kad visa tai galėtų daryti, ji tikrai turi pažinoti ir mylėti savo vyrą, būti geriausia jo drauge ir žinoti, kaip jam kažką duoti. Jeigu jos santykiai su vyru tvirti, atviri ir pilni meilės, tada iš savo pačios patirties ji žino, ko reikia gerai santuokai, ir tada jos žodžiuose skamba tiesa.

Pribuvėja turi godžiai domėtis fiziologija ir medicina. Ji turėtų skaityti ir studijuoti nuolatos, nepaliaudama ieškoti naujos informacijos. Ji niekada neturėtų nutarti, kad jau žino viską, ką turi žinoti. Tai, ką ji naujai sužinojo vakar, rytoj galbūt gali išgelbėti gyvybę. Pribuvėja turi stipriai mylėti kitas moteris. Ji žino, kad visos moterys, tarp jų ir ji pati, kartais yra gaivališkos kaip oras ir potvyniai su atoslūgiais ir kad joms reikia tarpusavio pagalbos bei spratimo. Tikroji visų moterų seserystė jai nėra abstrakti idėja. Patyrusi pribuvėja turi teisę už savo paslaugą gauti tinkamą atlygį. Ji gali nustatyti mokestį ar sutarti mainus su tėvais, kuriems ji pasitarnauja. Dzenbudizme kalbama apie "tikrąjį veidą". Mokytojas gali mokiniui pasakyti: "Parodyk savo tikrąjį veidą". Pribuvėja yra ypač privilegijuotas asmuo, nes ji pamato tikrąjį kiekvieno vaiko, kuriam padeda gimti, veidą. Energijos lauko grožis ir tyrumas, spinduliuojantis iš kiekvieno vaiko, su kuriuo elgtasi pagarbiai, yra stulbinantis ir nepamirštamas.

Versta iš Ina May Gaskin, Spirtual Midwifery, Summertown: The Book Publishing Company, 1990, 3-as leidimas, p. 276-279.

Vertė Rasa Bačiulienė

uždaryti

Siųsti draugui

Jei šį straipsnį norite rekomenduoti savo draugui, prašome užpildyti formą ir paspausti „Siųsti“

uždaryti

Pastabos autoriui

Jei šiame straipsnyje pastebėjote neteisingą faktą ar klaidą, galite apie tai pranešti redakcijai. Prašome užpildyti formą ir paspausti „Siųsti“