Vaginalinis gimdymas po Cezario

Jūs esate čia: Gimtis » Gimdymas » Vaginalinis gimdymas po Cezario

Vaginalinis gimdymas po Cezario

1995 m. 35,5% JAV moterų gimdė vaginaliai po Cezario pjūvio. Tai - šešis kartus daugiau nei praeitame dešimtmetyje.

Nors šiame amžiuje VGPC (vaginalinis gimdymas po Cezario) nėra dažnas reiškinys Jungtinėse Valstijose, medikai sveikina tai su negirdėtu entuziazmu. 1995 m. (vėliausi duomenys) 35,5% JAV moterų, kurioms buvo darytas Cezario pjūvis, vėliau gimdė vaginaliai - tai beveik 6 kartus daugiau nei praeitame dešimtmetyje. VGPC šioje šalyje daugėja, o tai apverčia aukštyn kojom kai kuriuos medicininius tyrimus, vartotojų troškimus ir draudimo kompanijų direktyvas.

Daugybė tyrimų rodo, kad ir kūdikiams, ir jų mamoms geriau, kai moterys gimdo pačios. Anot Amerikos akušerių ir ginekologų koledžo, Amerikos pediatrų akademijos, Amerikos šeimos gydytojų akademijos bei akušerių, kūdikiai yra sveikesni, mamos turi mažiau problemų, ir abu gali greičiau vykti į namus po vaginalinio gimdymo.

Privalumai gimstant normaliai (vaginaliai)
 

Kūdikiai gimsta, kai jie yra tam pasiruošę, o ne prieš laiką, chirurgiškai įsikišant.

Vidutiniškai, kūdikiai gimę darant Cezario pjūvį, sveria mažiau ir dažniau išvystą šį pasaulį prieš laiką. Tai rodo, kad daugelis "cezarinukų" pasirodo anksčiau savo gimimo datos, todėl daugumai reikalinga ypatinga slauga. Vieni jų gimsta prieš laiką dėl medicininių įsikišimų, kurie sutrikdo saugumo jausmą. Kiti, sukėlus gimdymą, gimsta per greitai. Šių problemų pasitaiko mažiau, kai gimdymas prasideda natūraliai, o tik po to daromas Cezario pjūvis.

Kūdikius, gimstančius natūraliai, užplūsta hormonai, vadinami katecholaminais, kurie yra gyvybiškai svarbūs.

Šie hormonai, iš kurių vienas yra adrenalinas, didesniais kiekiais randami normaliai gimusių kūdikių organizme. Katecholaminus išskiria naujagimių adrenalino liaukos, esančios antinksčiuose. Gimdymo metu jų išsiskiria daug ir kartais tai keičia vaisiaus širdies ritmą. Katecholaminai paruošia naujagimį gyvenimui už gimdos ribų.

Katecholaminai padeda išvalyti naujagimių plaučius, paruošia juos normaliam kvėpavimui, pagreitina metabolizmo įsijungimą ir skatina visapusišką kraujo patekimą į širdį bei smegenis. Kurį laiką katecholaminų antplūdis palaiko natūraliai gimusio naujagimio gyvybę. Šie hormonai išplečia ir akių lėliukes, turbūt tam, kad paruoštų "prisirišimui", kuris atsiranda gimimo metu tarp kūdikio ir tėvų.

Labiau tikėtina, kad kūdikiai, perėję gimdymo takus, turės sveikus plaučius.

Respiratorinio distreso sindromas, žinomas kaip plaučių alveolių membranų patologija, parodo, kad kūdikio plaučiai per silpni, kad priimtų reikiamą kiekį deguonies į kūno audinius. Ši problema, kurią apsunkina anestezija (o ypač bendroji anestezija) ir žemas katecholaminų kiekis, 20 kartų dažniau pasireiškia kūdikiams, gimusiems cezariu dar neprasidėjus gimdymo veiklai. Be to, didesnė tikimybė, kad šie kūdikiai bus prijungti prie mechaninių ventiliatorių neonatologijos intensyvios priežiūros inkubatoriuje, lyginant su naujagimiais, turinčiais kitų respiratorinių susirgimų.

Kūdikiai, gimę vaginaliai, turi aukštesnę Apgar skalę.

Žinoma, kai kūdikis pavojuje ir reikalinga operacija, jis gali turėti žemesnę Apgar skalę, ypač jei buvo daryta bendroji anestezija (retai naudojama) vietoje vietinės. Pagal 1995 m. nekomplikuoto, pilno nėštumo laiko tyrimus, daugumai kūdikių, nepaisant to, kaip jie gimė, nereikėjo inkubatorių ar kvėpavimo pagalbos. 10871 vaginaliai gimusių naujagimių buvo palyginti su 538 parinktų "cezarinukų" (per didelis kūdikis, siauras dubuo, lėtas gimdymas), rasta žymių skirtumų. "Cezarinukams" dažniau reikėjo tarpininko pagalbos ar intensyvios priežiūros gimimo metu, ir pagal Apgar skalę 1-ąją minutę jie gaudavo ne daugiau 4 balų.

Vaginaliai gimę kūdikiai gali džiaugtis ankstyvu, dažnu kontaktu su savo mamomis.

Moteris, gimdanti per Cezario pjūvio operaciją, dažnai gauna tik žvilgtelėti į savo kūdikį iškart po gimdymo. Kartais kūdikis yra tučtuojau paimamas patikrinimui dėl to, kad padidėja rizika dėl naujagimių problemų. Motina pasiliks operacinėje, kad jai susiūtų pjūvį, o tada bus perkelta į chirurginės reabilitacijos zoną. Antra vertus, moteris, gimdanti vaginaliai, gali valgyti, gerti, judėti, kartu maitinti ir rūpintis savo kūdikiu tuoj pat, jei ji to pageidauja. Kai VGPC mama pasiima kūdikį namo, labiau tikėtina, kad galės skirti naujagimiui daugiau dėmesio todėl, kad jai nereikia atsigauti po operacijos ir jos nekamuoja pooperaciniai skausmai.

Labiau tikėtina, kad vaginaliai gimę kūdikiai ilgiau bus maitinami krūtimi.

Pirmosios kūdikio gyvenimo dienos lemia sėkmingą maitinimą krūtimi. O sėkmingas maitinimas yra lengviausias, kai ankstyva krūties stimuliacija, sukelta kūdikio žindimo, dosniai duoda pieno. Gimdymas vaginaliai palengvina šį procesą. Pavyzdžiui, kai kūdikiai nepertraukiamai būna su savo motinomis pirmąją valandą po gimimo, maždaug po 20 min. dauguma naujagimių pradės ieškoti krūties ir, jei suteikiama galimybė, pradės ropojimo judesiais slinkti link krūties ketindamas ją pasiekti. Kūdikiai, kurie esti kartu su savo motinomis nuo gimimo ir savarankiškai žinda, vidutiniškai priauga daugiau svorio ir žinda geriau. Parastai tokie žindukliai krūtimi maitinami dar keletą mėnesių.

Privalumai mamoms, kurios turėjo VGPC


VGPC atveju infekcijos rizika mažėja nuo 35% (lyginant su Cezario operacija) iki 2-4%.

Skirtingos ligoninės ir tyrinėtojai skelbia skirtingus skaičius, susijusius su Cezario gimdymais, su ir be antibiotikų panaudojimo. Paprastai antibiotikų pavartojimas prieš operaciją sumažina infekcijų kiekį, bet nelaimei, antibiotikai ne visada yra efektyvūs. Be to, kai kurios pooperacinės infekcijos nepasireiškia iki išvykimo namo. Tai kelia didelį susirūpinimą, ypač turint galvoje šiandieninį trumpesnį pasilikimo ligoninėje laiką. Infekcijos, kurios pasireiškia po to, kai mamos palieka ligoninę, vargu, ar įtraukiamos į tyrimus dėl to, kad dauguma tyrinėtojų renka informaciją tiktai iš moterų ligoninių įrašų.

Chirurginė intervencija padidina ir kitą riziką, įskaitant papildomą kraujo netekimą ir kraujo perpylimo reikalingumą, šlapimo trakto pažeidimą bei placentos sutrikimą. Prie papildomos rizikos, susijusios su Cezario operacija, priskiriami sugrįžimai į ligoninę "pataisymams", abscesai (pūliniai), peritonitas ir gangrena. Kaip ir daugelis kitų pilvo operacijų, Cezario operacijos padidina hemoragijų (kraujavimo) riziką, ir 10% moterų, atliekant Cezario pjūvį, reikia kraujo perpylimų. Vaginalinio gimdymo metu vidutiniškai netenkama 0,5 - 0,6 l kraujo, o Cezario pjūvio metu - dvigubai daugiau - beveik 1,4 l.

Kitos galimos pooperacinės pasekmės yra laikinas šlapimo pūslės ir vidurių paralyžius, histerektomija (gimdos pašalinimas), užsilaikiusi placentos dalis (kartais taip atsitinka ir po vaginalinio gimdymo), arba chirurginis daiktas, paliktas kūne, o tai reikalauja papildomos operacijos. Darant pakartotiną Cezario pjūvį, 3 kartus padidėja tikimybė pažeisti šlapimo traktą. Tai susiję su šlapimo pūslės sąauga po ankstesniosios operacijos.

Pavojingos placentos patologijos - placentos pirmeiga (placenta uždengia gimdos kaklelį) ir priaugusi placenta (placenta įauga į gimdos sienelę) dažnėja su pakartotiniais Cezario pjūviais. Kartais tai atsitinka dėl to, kad chirurgas daro pjūvį naujoje gimdos vietoje, o ne ties senu randu.Tuo atveju, net jei moteris po visų operacijų turės vienintelį matomą randą ant pilvo, jos gimda turės tiek pjūvių, kiek buvo Cezario operacijų. Minėtosios placentos patologijos atsiranda vidutiniškai 2 - 3 kartus dažniau nei gimdos plyšimai po VGPC.

Didžiausia Cezario pjūvio tragedija, pasitaikanti, žinoma retai, yra motinos mirtis po kūdikio gimimo. Moterys po Cezario pjūvio rizikuoja mirti nuo 2 iki 4 kartų dažniau nei vaginaliniu būdu gimdžiusios moterys. Pažymėtina, kad dažniausiai miršta motinos, kurios per nėštumo laikotarpį buvo priskirtos "aukštos rizikos" grupei arba, kurioms atsiranda rimtos problemos gimdant. 1993 metais mirė 302 moterys iš 4 milijonų gimdžiusių. (Nacionalinis sveikatos statistikos centras ir kiti tyrinėtojai mano, kad dėl neišsamių duomenų šis skaičius gali būti 3 kartus didesnis). Dažniausiai pasitaikančios mirties priežastys yra kraujavimas, komplikacijos po bendrosios anestezijos, padidėjusio kraujo spaudimo sutrikimai, infekcijos ir plaučių embolija. Nepaskelbti duomenys apie sveikas moteris, mirusias po gimdos plyšimo, kuris įvyko planuojant VGPC ligoninėje.

Žinoma, komplikacijų atsiranda ir vaginaliai gimdant. Tačiau, palyginę "įprastą Cezarį" ir nekomplikuotą vaginalinį gimdymą, tikrai galime teigti, kad komplikacijų rizika didėja esant chirurginiam įsikišimui.

Moterys, kurios gimdo vaginaliai, atsigauna greičiau

Nors kartais medicininėje literatūroje teigiama, kad reabilitacija po Cezario pjūvio turėtų užtrukti tiktai 4 savaites, tačiau daugelis moterų sako kitaip. Vieno tyrimo rezultatai rodo, kad praėjus 6 savaitėms po gimdymo apie 1/3 moterų atgavo savo įprastą energiją, o per tą patį laiką vaginaliai gimdžiusių moterų atsigavo 3/4.

Kitas tyrimas rodo, kad mažiausiai 1/4 moterų po Cezarį operacijos pilnai neatsigavo per 6 pogimdyvinius mėnesius, ir daugumai reabilitacinis periodas pasirodė kur kas sunkesnis, negu jos tikėjosi.

Vaginaliai gimdžiusios moterys greičiau prisiriša prie savo kūdikių.

Tėvų-vaikų saitai yra patirtis, besiformuojanti visą gyvenimą, bet tyrimai patvirtino, kad pirmasis motinos-kūdikio ryšys gali atsirasti vos gimus. Pagal motinos-kūdikio ryšių tyrinėtojus Marshall ir Phyllis Klaus bei John Kennell, sveikas naujagimis neužmigs ir budraus 40 minučių per pirmąją savo gyvenimo valandą. Taip jis įgaus 10 procentų savo pirmos savaitės patirties.

Moterys, kurios patiria VGPC, labiau linkusios komentuoti šį savo kontaktą su naujagimiu pirmomis valandomis ir dienomis, nei savo patirtį po Cezario. Tiesa, kad moterys po Cezario gali sulaukti nuolatinės pagalbos iš šeimos ir draugų ligoninėje, leidžiančios daugiau laiko praleisti su naujagimiu, kas kitu atveju ne visada būtų įmanoma. Tačiau nuovargis ir skausmas po operacijos apsunkina arba daro neįmanomu dalyku daugeliui šių moterų laikyti ir maitinti savo kūdikius tiek, kiek jos norėtų. Kartais liga gali atskirti mamą ir vaiką.

Vaginalinio gimdymo atveju tėvai sutaupys pinigų, kadangi ligoninėje reikės pasilikti trumpesnį laiką, nereikės mokėti už pooperacinę palatą, mažiau vaistų bei anestezijos.

Nepaisant brangstančių gydytojų ir ligoninės paslaugų bei didėjančių draudimo įmokų, kai kurios šeimos nemokės nieko. Amerikos akušerių ir ginekologijos koledžo duomenimis - 1995 metais vaginalinis gimdymas ligoninėje kainavo 6378 USD, o Cezario pjūvis - 10678 USD.

Kaip suplanuoti sėkmingą VGPC?

Jei jau supratote, kodėl jums buvo darytas Cezaris, kaip tai paveiks kitą gimdymą, ir ką galėtumėte padaryti, kad išvengtumėte kito Cezario pjūvio, pats laikas tiksliai išsiaiškinti, ką jums reikia daryti, kad VGPC būtų sėkmingas.

Pasiūlymai būtų tokie:

Prisiimkite atsakomybę už tai, kas jums nutiks.

Daugelis gydytojų bei slaugių nemano turį išaiškinti jums apie VGPC, nors ta pagalba vertinga ir naudinga. Tai jūsų darbas. Jūs galite gauti informaciją ir paramą šeimų klubuose ar centruose bei iš mokytojų, kurie turės rekomenduotinų skaitinių sąrašus ir kitą informaciją apie VGPC. Internete galite surasti daugybę puslapių apie VGPC (angl. VBAC - Vaginal Birth after Ceaser). Kai ieškosite gydytojo arba akušerės, palankiai žiūrinčios į VGPC, žinokite savo VGPC istoriją. Jei Cezario pjūvis jums buvo darytas dėl netaisyklingos kūdikio padėties (pvz., kūdikis ėjo užpakaliuku ar kojytėmis), susiraskite prižiūrintįjį gimdymus, kuris padėtų tokios padėties išvengti. Visada ieškokite akušerės ar gydytojo, kuris būtų labiau patyręs jums svarbioje srityje.

Pasirinkite VGPC saugiausią vietą.

Tyrimai rodo, kad gimdymai gimdymo centruose ir namuose (kai moteris gerai prižiūrima iki gimdymo) yra tokie pat saugūs kaip ir gimdymai ligoninėse. 1989 metų gimdymo centrų, turinčių sertifikuotas pribuvėjas - akušeres, tyrimas parodė, kad moterys buvo patenkintos gimdymu, ir kad Cezaris buvo atliktas mažiau nei 5 proc. atvejų. (Tuo metu JAV vidutiniškai 20 proc.). Tyrimai dėl VGPC saugumo buvo atlikti tiktai ligoninėse, išskyrus vieną didelį VGPC tyrimą 1997 metais - gimdymo centruose prie Nacionalinės vaikų auginimo centrų asociacijos. Tyrime dalyvavo keturiasdešimt penki gimdymo centrai iš visos šalies. Stebėta daugiau nei 1000 VGPC atvejų. Tuo metu nebuvo skelbta nei vieno tyrimo apie VGPC gimdymų namuose saugumą.

Sveiki vaikai gali gimti, nepaisant to, kur ir kaip jūs susilauksite savo kūdikio. Pasitikėkite savo nuovoka. Kai jūs svarstote gimdymo saugumo klausimus arba susitinkate su tais, kas priims gimdymą, arba lankote ligonines, paklauskite savęs: "Su kuo ir kur aš jausiuosi saugiausiai?" Ir kai jūs apsispręsite, pripažinkite tai kaip tinkamiausią variantą.

Venkite žmonių (ar tai būtų šeima, draugai ar bendradarbiai), kurie jus atkalbinėtų nuo VGPC siekimo.

Apsaugokite save ir savo negimusį kūdikį nuo kritikos to, ką jūs laikote esant teisinga. Nors VGPC tampa labiau įprasta, kai kurie žmonės į tai žiūri negatyviai, nepaisydami savo riboto supratimo apie tai. Jei norite, duokite jiems pasiskaityti apie VGPC. Jei artimiausi žmonės gąsdintų, paprašykite pasilaikyti savo pasiūlymus sau tol, kol esate nėščia, ir tegu kiti juos užima, kol jūs gimdysite. Nejauskite pareigos pastoviai įtikinėti tuos žmones, jog VGPC yra saugus.

Gerai valgykite ir reguliariai mankštinkitės.

Nepriklausomai nuo to, kaip kūdikiai gimsta, motinos ir jų vaikai visada jaučiasi geriau, kai mamos buvo gerai prižiūrimos nėštumo metu. Šiuo metu gydytojai rekomenduoja priaugti apie 11 kg, nors yra įrodymų, kad nieko blogo, jei priaugama daugiau, t.y., jei mama valgė kiek norėjo. Priaugti mažiau nei 8,5 kg nerekomenduojama.

Valgykite šviežias daržoves ir vaisius kada tik galite. Skirkite ypatingą dėmesį maistui, kuriame yra vitamino E (tamsiai žalios lapinės daržovės, riešutai, sėklos, įv. nesmulkinti javai). Vitaminas E skatina gyjimą ir reikalingas audinių atsistatymui. Kai kurie tyrimai skelbia, kad vitaminas E sutvirtina randus.

Kaip sveika mityba padeda jums ir jūsų kūdikiui, taip padeda ir 30 minučių pratimai triskart per savaitę. Nėščioms moterims ypač rekomenduojamas vaikščiojimas. Anot kai kurių tyrinėtojų, kiti saugūs užsiėmimai būtų golfas, plaukimas, bėgiojimas ristele, aerobikos šokiai, slidinėjimas lygiomis vietomis, važiavimas dviračiu, žaidimas rakete.

Vienas 1990 m. tyrimas parodė, kad moterys, kurios per savo nėštumą tęsė bėgiojimą ar aerobiką, lyginant su tomis, kurios nustojo sportuoti, turėjo mažiau Cezario pjūvių ir gimdymas buvo trumpesnis, o jų kūdikiai turėjo mažiau naujagimio streso indikacijų. Žinoma, viskam turi vadovauti sveika nuovoka. Jei jūs abejojate dėl bėgiojimo ar aerobikos, pasitarkite su savo daktaru ar akušere.Bėgimas ir aerobika netinka daugeliui moterų.

Kitas tyrimas parodė, kad pastovus sportavimas, įskaitant vaikščiojimą, lemia trumpesnį gimdymą, ypač stangų periodą. Daugelyje tyrimų, kur moterys sportavo, buvo mažiau nusiskundimų rytiniu pykinimu, nugaros skausmais, galvos skausmais, nuovargiu ir oro trūkumu. Daugelis mano, kad sportavimas gali išblaškyti depresiją. Sportavimas nėštumo metu gali padėti jums išlaikyti gerą formą po kūdikio gimimo, o taip pat gali padėti širdies bei plaučių veiklai.

Pritūpimai nėra įrašyti į nėščiųjų sportą, bet turėtų būti, nes jie padidina dubens mobilumą. Įtraukite tai į savo kasdienybę žaisdamos ar padėdamos mažiems vaikams, pakeldamos daiktus nuo grindų ar dirbdamos darže. Epiziotomijos nėra įprastos Azijoje iš dalies todėl, kad moterys, užuot atsisėdę tualete, pritūpia.

Kegelio pratimai sustiprins jūsų vaginą ir gimdymo kanalą. Norėdamos pajusti Kėgelio, tiksliau pubococcygeus raumenį, pasipraktikuokite ant klozeto: atsisėskite, pradėkite šlapintis, tada nustokite. Šį raumenį jausite, kai pradėsite ir nustosite šlapintis. Keletą kartų per dieną greitai, širdies ritmu, suspauskite pc raumenį. Kitus kartus laikykite suspaudusios 10 s ir atleiskite. Tikslas - 15 min. per dieną. Kai kurios moterys daro Kegelio pratimus nepriklausomai nėščios jos ar ne. Jūs galite juos daryti bet kur ir bet kada. Pasipraktikuokite "suspaudimus" stovėdamos prie šviesoforo ar banke eilėje.

Paklauskite jūsų sveikatą prižiūrintį gydytoją, koks pratimų kiekis būtų tinkamas jums, ypač jei turėjote priešlaikinių gimdymų ar kraujavimų iš vaginos, ar širdies sutrikimų, arba jei yra įtarimas, kad jūsų kūdikis per mažas tam nėštumo laikotarpiui. Reguliariai sportuojančios moters kūdikis gali sverti keletu šimtų gramų mažiau, negu sėslių moterų.

Visada žinokite savo teisę pasirinkti. Supraskite, kas galima. Atlikite namų darbus apie visus VGPC aspektus, kurie jums yra svarbūs. Išsakykite savo nuomonę ir neslėpkite savo pasirinkimo. Pakeiskite gydytojus, akušeres ar gimdymo vietą, jei to reikia, net ir vienuoliktą valandą nakties. Žinodamos savo teisę pasirinkti jūs galėsite pasitikti viską, kas benutiktų. Jūs galbūt pagalvosite, kad pakeisti savo gydytoją trečiame trimestre ar per paskutines kelias savaites neišmintinga, bet taip nėra, jei jūs tai darote sąmoningai. Paprastai nėra sunku susirasti gydytoją ar akušerę, kurie "perimtų" jus paskutinę minutę. Daugybė žmonių pagrįstai keičia gydytojus dėl įvairiausių priežasčių. Kai jūs pasirinksite naują gydytoją ar akušerę, paprašykite savo nėštumo istorijos kopijos arba tegu jūsų naujasis gydytojas pareikalauja persiųsti jūsų nėštumo istoriją iš buvusios konsultacijos.
 

Mothering 1998 June August, parengė Lina Deveikienė
Redaktorė Inga Mitrulevičiūtė

uždaryti

Siųsti draugui

Jei šį straipsnį norite rekomenduoti savo draugui, prašome užpildyti formą ir paspausti „Siųsti“

uždaryti

Pastabos autoriui

Jei šiame straipsnyje pastebėjote neteisingą faktą ar klaidą, galite apie tai pranešti redakcijai. Prašome užpildyti formą ir paspausti „Siųsti“