Gyvavimo Žemėje pagrindas - meilė

Jūs esate čia: Gimtis » Nėštumas » Normalus » Gyvavimo Žemėje pagrindas - meilė

Gimties mokytoja  Jurga Švedienė

Gyvavimo Žemėje pagrindas - meilė

Kūrybos dėsnis - meilė. Tikroji meilės tąsa - vaikas. Mažylis ilsisi Lotoso žiede, šiltame, liūliuojančiame vandenyje, kol neateina laikas pasirodyti visiems. Dažniausiai pasitinkame jį atėjimo valandą. O pasitikti vertėtų gerokai anksčiau. Pats nuostabiausias kelias į šį pasaulį kūdikiui, kai jis ateina mylimas ir laukiamas. Tėvai, išmokę su savo dar negimusiu vaikeliu kalbėtis, jaučia, ką reiškia kiekvienas jo judesys. Motiną aplankę vizijos, sapnai dažnai pasako labai daug.

Gimdymas, kaip dvasinis atradimas, vėl turėtų atgimti kaip tradicija. Juk tai ne tik natūralus fiziologinis procesas - tai tikras meilės aktas, tai pasaulėžiūra, tai kelias į laisvę. Patys to nesuvokdami, mes rengiamės šiam įvykiui nuo pat gimimo. Dideli ir maži sukrėtimai, baimės, meilės - su didžiausiu glėbiu įvairiausių išgyvenimų priartėjame prie šito slenksčio. Baimė, kad kiti nesupras, pasmerks, bauginimai - be ligoninės ir vaistų nepagimdysi,- dažnai užgožia mūsų sąmonę. Vaikai įbauginami jau įsčiose - patys nesuprasdami programuojame juose išgąstį ir atsargumą. Didžiąją valandą motinos kūnui vadovaus jos sąmonė ir pasąmonė, todėl labai svarbu, kad išnyktų visos baimės, nemalonios nuojautos. Geriausias būdas jų atsikratyti - garsiai išsakyti nesklandumus, nerimą dėl vaiko gimimo, nepasitikėjimą savo jėgomis. Ramiai pripažinti, jog egzistuoja tamsioji asmenybės pusė ir pasistengti, kad ji netrukdytų.

Kiekvienas gamtos padaras vibruoja. Vibracija sklinda tarsi muzikos bangos. Medžių šlamesys, lietaus lašai, vandens čiurlenimas - visa tai muzika, garsas, jėga, galinti sujudinti ląsteles, mintis, jausmus. Dainuodama ir garsais, ilgai tūnojusiais viduje, išsakai savo būsenas ir emocijas. Tai taip pat būdas išsklaidyti nepagrįstas baimes. Rate dainuodami žmonės susilieja su aplinka, geriau jaučia save ir tą, trečiąjį, mamos pilve. Vieni mažyliai suklūsta ir nejuda. Kiti - šoka.

Kai būsimieji tėvai ruošiasi grupėje, jie susikuria idealų gimimo modelį ir į gimdymą artėja be baimės. Tą šviesų įvaizdį sukurti, geriau pažinti save ir kūdikį padeda meditacijos. Tai nėra sunku, kiekviena moteris turėtų surasti laiko pabendrauti su savo vaiku. Pirmą kartą gal nepavyks. Pabandykite dar sykį.

Patogiai atsisėskite ar atsigulkite. Atsipalaiduokite, "nuo galvos iki kojų pirštų susiliekite su žeme". Atiduokite jai visą savo nuovargį. Kvėpavimas lygus ir švelnus. Pažvelkite savo vidun - koks nuostabus ir skaistus jūsų kūnas. Įsivaizduokite dubens kaulus. Jie sidabriniai ir labai erdvūs. Šviesos lietus paliečia rausvas kaip rožės žiedlapiai įsčias. Įsižiūrėkite ir pamatysite - jos susijungia su dviem ilgais takais - kiaušintakiais, o jų gale - gelsvi gyvybės šuliniai - kiaušidės. Iš ten išsiveržia dulkelė - tai kiaušinėlis. Sekite jo kelią rausvu taku. Čia jis susitiks su tėvo sėklele. Bučinys, susiliejimas. Augantis daigas rieda į vaivorykštės spalvomis nušviestas įsčias. Jis ieško sau minkšto guolio. Ramiai prisispaudžia prie sienelės ir ima augti. Jūsų širdis skleidžiasi tarsi žiedas. Keletą kartų giliai įkvėpkite ir iškvėpkite. Aplinkui gėlės, obuoliai svarina obelų šakas, javai šnara, šiltas vėjas kedena jūsų plaukus ir kūną. Viskas auga…

Moteris - vartai į šį pasaulį ir svarbiausią gyvenimo valandą ji gali padėti lengviau jiems atsiverti. Nemylėtas ir silpnas kūnas išduoda. Pasitelkus jogą, buvo sukurti pratimai nėščioms moterims. Susikaupusi, mąstydama apie kūdikį, moteris rytais daro asanas. Jas atliekant pagilėja kvėpavimas, pagerėja kraujotaka, išnyksta pykinimas, galvos svaigimas, padidėja įsčių tūris. Taip moteris ugdosi valią ir susitvardymą. Dar geriau, jei padeda vyras. Moteris mieliau daro mankštą kartu su vyru. Moteris ir kūdikis jaučia, kaip kuriasi naujas motinos kūnas. Jis įsitempia, kai žadindamas ryte šaltas vanduo nuteka veidu, krūtimis. Vakare vanduo nuplauna per dieną susikaupusią įtampą ir nuovargį. Tai ne tik grūdinimasis, tai ir valios apraiška. Nesibaiminkite, kad mažylis peršals - jį gerai saugo motinos kūnas.

Vanduo - visa ko pradžia. Juk neatsitiktinai vandenyje atsirado pirmoji gyvybė. Jis sugeria saulės energiją, žemės alsavimą, vandenyje moteriai lengviau atsipalaiduoti, atlėgsta įtempti raumenys, nurimsta nedideli skausmai. Ne tik, mankšta, vanduo, bet ir nardymas parengia kūną ir psichiką artėjančiam gimdymui. Vandenyje mama, kaip ir vaikas, jaučiasi nesvarumo būsenoje. Mažyliui pasaulis taip pat praplatėja, pilvo raumenų šarvai nebe taip veržia. Tuo metu mama ir tėtis gali puikiausiai bendrauti - vaikas to tik ir laukia! Visiškai aišku, kad vanduo nėra būtina sąlyga sėkmingam ir idealiam gimdymui. Tai tik vienas iš kelių ateiti. Gimimas ligoninėje gali būti toks pat puikus kaip ir namie. Tik laisvas žmogus gali atsakyti už savo poelgius ir apsisprendimą. Juk taip svarbu paklausti savęs: ko noriu sau ir savo vaikui?

Daugeliui šeimų vaiko laukimas, pradėjimas bei jo gimimas yra pirmas ryžtingas poelgis žemėje, tai savo vaiko ir motiniškojo pasaulio atradimas, tai sąmoningas žingsnis keliu, kurį išsirenki pagal savo žinias, išsilavinimą, pasaulėjautą. Ir nesvarbu, kur tai vyks - jūroje, namie ar ligoninėje. Bent minimalios žinios padės atsirasti tam, kurio taip laukėme.

Kūdikis šypsosi sapne… Jis dar ten, bet jau čia. Dangiška virkštis perkirpta. Dabar jūs - šeima.
 

uždaryti

Siųsti draugui

Jei šį straipsnį norite rekomenduoti savo draugui, prašome užpildyti formą ir paspausti „Siųsti“

uždaryti

Pastabos autoriui

Jei šiame straipsnyje pastebėjote neteisingą faktą ar klaidą, galite apie tai pranešti redakcijai. Prašome užpildyti formą ir paspausti „Siųsti“