Eglės pasakojimas

Jūs esate čia: Gimtis » Patirtis » Moterų (ir vyrų) pasakojimai apie gimdymą » Eglės pasakojimas

Lauksminė gimė birželio 15, pusę aštuntos vakare, po 16 valandų kelionės. 4 ryto susapnavau kraupų sapną, apsiverkiau, o kai apsiraminau, prasidėjo lengvi sąrėmiai. Po poros valandų dar sugebėjau užsnūsti, išsimiegojusi sukėliau namiškius ant kojų, sutvarkėme, kas galėjo būti sutvarkyta. Tada įlindau į lovą ir pragulinėjau gerą pusdienį, labai išalkau, tad pribuvėjai "leidus" sušveičiau iškart pusę plytelės šokolado - oi nevertėjo to daryti - paskui pykino.

Kai pragulėjau visus šonus, ėmiau vaikščioti - sąrėmiai patankėjo, bet dar tebebuvo vienas džiaugsmas, kone per kiekvieną kalbėdavau su kūdikiu: "Tai jau ateini, ateik, labai noriu tave ant rankų paimti". Tik po kelių valandų pagaliau truputį įplyšo pūslė, tada ir plūstelėjo skausmas, pasaulis nutolo, kažkas kažkur kažką klojo, dangstė, nešė, guodė, laikė mane, o aš ėjau ir ėjau, kol žemė pasišaukė, suklupau, mudvi tarsi apsikabinom. Per stangas urzgiau kaip meška, per ugnį nešdama savo vaiką. Kvėpavau, buvo angeliškos rankos - ir neplyšau šį kartą, žiedas atsivėrė ir gimė galvytė, kūdikis su marškinėliais, gerai išmaudęs jį gaudžiusiąją.

Dabar ima juokas, o tada maišėsi nuostaba, kažkokios rūšies pasipiktinimas, palengvėjimas - toks pusiau gimęs kūdikis sukioja sau galvytę! Kai priglaudžiau jį prie krūtinės, veik neverkė, žiūrėjo tiesiai man į akis, tas "angeliukas, kuris supasi ant blakstienų". Viskas buvo visai neromantiška. Miesto gaudesys už lango, per didelės vyro vilnonės (kaip tik tą rytą užlopiau) kojinės ant mano stingstančių kojų, senas, nepakankamai stiprus siūlas, nutrūkęs rišant virkštelę. Viskas buvo taip gera, taip paprasta paprasta, be galo tyku. Toks Paprastumas iš didžiosios raidės, šventas pirmykštis. Ryškiai atsimenu tykią pagarbą - aš pirma sužinojau, kad gimė mergytė, ir iš manęs abu žmonės, klūpėję šalia, plovę man kojas - tarsi būčiau apvainikuota. Dėkoju vyrui, kuris buvo ir atrama, ir kantrus pakeleivis, ir pribuvėjai, tai baltajai fėjai, kurios rankos pirmos pasveikino gimusią.

2001 m.
Eglė+Ugnius
Sūnus Vidminas
Duktė Lauksminė

uždaryti

Siųsti draugui

Jei šį straipsnį norite rekomenduoti savo draugui, prašome užpildyti formą ir paspausti „Siųsti“

uždaryti

Pastabos autoriui

Jei šiame straipsnyje pastebėjote neteisingą faktą ar klaidą, galite apie tai pranešti redakcijai. Prašome užpildyti formą ir paspausti „Siųsti“