Gretės mamos laiškas

Jūs esate čia: Gimtis » Patirtis » Moterų (ir vyrų) pasakojimai apie gimdymą » Gretės mamos laiškas

Didžioji žmonijos patirties dalis visais laikais perduodama per moterį. Niekas neužginčys, kad moterys yra tradicijų nešėjos, žodinės kūrybos saugotojos, trumpai tariant, žmonijos atminties sergėtojos. Jos miršta, iškeliauja iš šio pasaulio, o jų perduoti ženklai pasilieka. Graikai sakydavo, kad ta motina, kuri pagimdė dukterį tampa nemirtinga...

Žinau, kad ši moteris buvo puiki dailininke, geniali grafikė, tapytoja. Paskutinė jos neilgo gyvenimo laimė buvo dukrelės gimimas. Augo Gretė kaip coliukė, tik jos mama per pusmetį užgeso nuo vėžio...
Stebuklas, kad šios nuostabios moters laiškelį, trumpą elektroninę žinutę, išsaugojo jos draugė.

Gretės mamos laiškas

Labas ir sveiki, čia tokios dvi iš kitapus gatvės rašo. Geros buvo spanguolės. Turbūt iš Marcinkonių.

Aš dabar visokiais būdais stengiuosi pasidauginti kraujo, nes sakė, kad jei iki pirmadienio nepagausės ten kažko, tai svetimo pripils. Neduok Dieve.

Galiu trumpai papasakoti ir apie tuos patyrimus ir kaip ten maždaug viskas buvo.
 

Nemaloniausi prisiminimai:

1. Pats liūdniausias. Sauliaus neįleido. Taškas. Su visom iš to išplaukiančiom pasekmėm - tai įvyko sausio 3 d., 9 val. ryto.

2. Kai patekau iš to paruošiamojo kambario į gimdyklos "koridorių", ten buvo labai šalta ir man vėl pradėjo skaudėti gerklę, bet kai sąrėmiai pradėjo kartotis kas 3 min., tas nemalonus pojūtis išnyko ir po šiai dienai nebepasikartojo. Buvo 10 val. ryto. Tiesa, buvo dar labai nemalonu, kai mane ėmė tardyti, kada pirmos mėnesinės buvo, kiek svorio priaugau, o aš negalėjau susikaupti ir suskaičiuoti. Bet kokią skaičiavimo dovaną praradau.

3. Po to, kai aš beveik valandą prasėdėjau ir pravaikščiojau tame laukiamajame, kur, kaip minėjau, buvo šalta, mane nutarė apžiūrėti ir paguldė ant tokių siaurų ratukų. Buvo jau 11 val. ryto. Pasakė, kad plaukučiai matosi, suleido 1 porciją no-špos dėl visa ko ir šitoj vietoj aš nieko nelaukus jau ir pradėjau gimdyti šį bei tą.

O jie pasakė, kad dar negimdyčiau, nes nėra laisvo stalo su rankenėlėmis.
Čia ir buvo antras pagal didumą nemalonumas, nes nežinojau, kaip reikia negimdyti. Žinojau tik, kaip gimdyti. Tai va.

Prasikamavau taip beveik pusvalandį ir apie 12 val. man maloniai išskyrė stalą, kur ir atsitiko Gretė - 12 val. 21 min. be jokių skatinimų bei traumų.

4. Paskutinis nemalonumas buvo tikra apgavystė. Atnešė ją prie manęs, norėjau pamaitinti, bet, sako, reikia pirma nuplauti. Nunešė ją plauti, o aš tuo metu visus aplinkui aptaškiau ir jie greitai greitai mane užmigdė. Daugiau neprisimenu. Bet sapnavau ypatingus sapnus.

Tiek žinių.

Paskui vėl kojos šalo…

Iki pasimatymo vonioj, Rita

P.S. linkiu tau pavasarį ar kada ten, sėkmingai išvengti šitos vietos, kur taip baisingai apgauna ir vaiką atneša po paros.

Ai, tiesa, klausi dėl maitinimo. Tai va, valgom mes 7 kartus per parą. Ji tikrai ėdri baisingai. Bet taip jai ir reikia. Kol kas labai gerai sekasi. Nieko aš nenutraukinėju, bet juk dar tik trečia diena. Tai tyliai laukiu, kaip ten bus toliau. Kol kas viskas kaip tik. O paskui papasakosiu…

»»-««
 

Motinų "laiškai" mus pasiekia įvairiais būdais, per įvairius ženklus, sapnus ar realius įvykius. Kartais atrodo, jog motinos meilei iš viso nėra negalimų dalykų. Šis laiškas man priminė vieną japonų pasaką apie nepaprastą mamos meilės galią. Noriu ją pasekti Gretei ir visiems vaikams, kurių mamos žvelgia jau iš anapus…

Senų senovėje vieno mažo miestelio pakraštyje gyveno senukas ir senutė. Prekiavo jie saldžiaisiais tąsiukais amė.

Kartą vėlų žiemos vakarą į jų krautuvėlės duris pasibeldė kažin kokia jauna moteriškė. Stovėdama anapus slenksčio, ji nedrąsiai ištiesė trijų skatikų monetą:
- Štai, prašau, duokite man truputį jūsų amė…
- Nestovėkite žvarbiame vėjyje, ponia. Užeikite vidun, sušilkite, kol mes suvyniosime pirkinį.
- Dėkui, aš čia pastovėsiu.
Paėmė jaunoji moteris ryšulėlį saldumynų ir dingo tamsoje.

Atėjo ji ir kitą vakarą.
Ėmė tarpusavy senukai šnekėti:
- Kas ji tokia? Ir kodėl ji ateina tokiu vėlyvu metu?

Trečiąją naktį moteris vėl pasirodė. O ketvirtąją senukai susigriebė: ne pinigėlį ji jiems paliko, o sausą lapelį.
- Ak, apgavikė, - paleido gerklę senutė. - Eik, seni, vykis ją, dar nespėjo toli nueiti. Jei mano akys šviesesnės būtų, nepakištų ji man lapelio vietoje pinigo.
- Žiūrėk, prie slenksčio raudono molio grumstai… - nusistebėjo senis, uždegdamas žibintą. - Iš kurgi atėjo ta moteriškė? Aplinkui pas mus vien baltas smėlis.

Patraukė jis į tą pusę, kur dingo nepažįstamoji. Žiūri: pėdsakų sniege nematyti, tik raudono molio grumstai kelią rodo.
"Taigi čia ir namų nėra, - galvoja senis. Nejau ji į kapines nuėjo? Aplink vien antkapiai".
Staiga išgirdo jis kūdikio verksmą…
"Matyt, pasivaideno. Štai ir nutilo… Tik vėjas šakose ūžauja".
Ne, vėl pasigirdo kūdikio verksmas, graudus ir prislopintas, nelyginant iš po žemių.

Priėjo senis arčiau. Ir iš tiesų, kažkas verkia po naujai supiltu kapu.
"Keista, - mano sau senis. - Eisiu ir pažadinsiu vyriausiąjį šventiką. Reikia sužinoti paslaptį. Nejaugi kape kas gyvas palaidotas?"
Pažadino jis šventiką. Paėmė jiedu kastuvą ir nuėjo prie kapo.
- Šioje vietoje prieš kelias dienas palaidojo moteriškę, laukusią kūdikio, - nustebo šventikas. - Mirė nuo kažin kokios ligos, dar negimus kūdikiui. Ar tau tik nepasivaideno, seni?
Staiga vėl po jų kojom pasigirdo duslus kūdikio verksmas.

Ėmė jie kuo greičiau darbuotis kastuvais. Štai pasirodė naujo karsto viršus. Atplėšė jie dangtį. Ogi žiūri: guli karste jauna moteriškė, tartum miega, o ant mirusios motinos krūtinės gyvas kūdikėlis. Ir jo burnelėje saldusis amė…

Tuokart pravirko abu seniai stovėdami prie atkastos duobės. Atgniaužė jie mirusios motinos rankas, ištraukė jai iš glėbio vaikelį ir nunešė į šventyklą.
Ten jis ir užaugo, ten ir pasiliko, kad visą gyvenimą galėtų rūpintis savo motinos kapu. Motinos, kuri taip stipriai jį mylėjo.

uždaryti

Siųsti draugui

Jei šį straipsnį norite rekomenduoti savo draugui, prašome užpildyti formą ir paspausti „Siųsti“

uždaryti

Pastabos autoriui

Jei šiame straipsnyje pastebėjote neteisingą faktą ar klaidą, galite apie tai pranešti redakcijai. Prašome užpildyti formą ir paspausti „Siųsti“