Ievutės ir jos mamos pasakojimas

Jūs esate čia: Gimtis » Patirtis » Moterų (ir vyrų) pasakojimai apie gimdymą » Ievutės ir jos mamos pasakojimas

Ievutės ir jos mamos pasakojimas

Aš esu Ievutė. Šį pasaulį išvydau 1996.11.26, sverdama 2,2 kg ir būdama 48 cm ilgio. Kodėl taip anksti, kai turėjau pasirodyti tik gruodžio 24 d.? Deja, protingi dėdės nusprendė, kad man bus geriau augti šalia mamos. Mat, turėjau labai nemalonią kaimynę - miomą, kuri pradėjo baisiai negražiai elgtis. Ji ėmė taip augti, kad atėmė visą gyvenimo džiaugsmą mamai (nei susilenkti, nei normaliai sėdėti, nei gulėti, net kvėpuoti trukdė). Taigi…ne, tegu geriau mama tęsia.


Taigi, miela Jurga, čia rašo Aušra, viena iš nėščių, spalio mėnesį išdūmusi į Austriją. Deja, lietuviškų gydytojų prognozės išsipildė - apturėjau Cezario pjūvį. Bet miomą paliko, nes ji išaugo tokia didelė, kad buvo per daug rizikinga ją kartu išpjauti. Galėjo tekti visą gimdą šalinti. Laimei, mano mergaitė sveika, bet vis vien ją šešias dienas išlaikė vaikų ligoninėje, nors aš verkiau kruvinom ašarom ir reikalavau man ją duoti. Deja, ligoninės čia labai konservatyvios ir stengiasi apsidrausti. Tačiau mes pradėjome kartu laužti ledus (seselė sakė, kad tai pirmas atvejis, kiek jos ten dirba) : Ievos tėtis keturias valandas prastovėjo prie inkubatoriaus (ją laikė dvi dienas) ją glostydamas, po to beveik be daktarų žinios išsivežė tą dėžę pas mane. Pasižvalgydamas aplink, atidarė, spjovė į visus aparatus, ištraukė mažylę ir paguldė man ant krūtinės (Mišelio Odeno mokykla… Aš Francui visas ausis išūžiau, ką jis privalo daryti, man gulint po operacijos). Labai padėjo vietinė namų akušerė savo patarimais ir pamokymais, kaip turime elgtis ligoninėje, jei norime įveikti tuos konservatorius. Ji pati pastoviai turi nėščių grupę, veda labai panašius užsiėmimus kaip mes turėjome, tik fiziškai daug švelnesnius. Papasakojau jai apie mūsiškius, ji žavėjosi, turi visą tą pačią literatūrą, kokią mačiau Vilniuje, bet joga jai per sunku. Ir baseino, deja, neturi, dėl ko labai liūdi.

1997.01.07
Labai atsiprašau, bet nespėjau pabaigti laiško pernai. Tad dabar trumpai: valgom, storėjam ir ypač rėkiam. Mano Ieva reikalauja valgyti kas 2-2,5 val. ištisą parą, žiauriai kankinasi dėl pilvo skausmų, susikaupusių dujų, labai atpila pieną. Čia vietiniai tai vadina "trimėnesine liga", kuri prasideda 5-ą arba 6-ą savitę (mums prasidėjo, kai sukako lygiai 5-ios savaitės-naujametinę naktį) ir baigiasi dažniausiai po trijų mėnesių (o kartais po metų). Žodžiu, kenčiam ir tiek. Kartais pasaulis visai nemielas pasidaro, nes buvau užkietėjusi miegalė, o dabar, deja… Labai pasiilgau Lietuvos ir mamos, nes vis dar sunkiai suvokiu, kad pati esu mama.

Tad tiek naujovių iš Austrijos. Tikiuosi, kad visos mamos iš mūsų grupės sėkmingai pagimdė sveikus mažylius, o kurios dar nespėjo - toms mano geriausi linkėjimai. Gerų jums visiems metų, stiprios sveikatos, optimizmo ir sėkmės nuoširdžiai linki A. S.

uždaryti

Siųsti draugui

Jei šį straipsnį norite rekomenduoti savo draugui, prašome užpildyti formą ir paspausti „Siųsti“

uždaryti

Pastabos autoriui

Jei šiame straipsnyje pastebėjote neteisingą faktą ar klaidą, galite apie tai pranešti redakcijai. Prašome užpildyti formą ir paspausti „Siųsti“