Jurgos S. pasakojimas
Jūs esate čia: Gimtis » Patirtis » Moterų (ir vyrų) pasakojimai apie gimdymą » Jurgos S. pasakojimas
2001 m. balandis
… Viskas kažkada prasideda ir kažkada baigiasi. Tik tas begalinis noras gyventi, išlikti gyvam, suteikti gyvybę, ją priimti, yra amžinas.
Dvasia ir siela mus palaiko, tebūna palaimintas tas žmogus, kuris neleidžia mums to pamiršti, tebūna palaimintos tos lūpos, kuždančios apie tai skausmo ir nevilties valandą, tebūna palaimintos jo rankos, sutinkančios mūsų vaikus.
Tik šio žmogaus dėka supranti, kad gimti moterimi yra kažkas daugiau, kažkas nepaprasto ir stebuklingo. Ačiū…
Jurga S.
(trijų sūnų mama)
Siųsti draugui
Jei šį straipsnį norite rekomenduoti savo draugui, prašome užpildyti formą ir paspausti „Siųsti“
Pastabos autoriui
Jei šiame straipsnyje pastebėjote neteisingą faktą ar klaidą, galite apie tai pranešti redakcijai. Prašome užpildyti formą ir paspausti „Siųsti“
