Mamos Inos pasakojimas

Jūs esate čia: Gimtis » Patirtis » Moterų (ir vyrų) pasakojimai apie gimdymą » Mamos Inos pasakojimas

Gimdymas man pirmiausiai buvo išbandymas: moralinių jėgų, santykių su vyru, su tėvais išbandymas. Aš patenkinta savimi, kad sugebėjau sukurti tokį gimdymą, kuris tapo švente mums visiems. Žinoma, gimdymas – tai skausmas, kančia, sunkus darbas. Bet tai turbūt pats ryškiausias, pats emocionaliausias, labiausiai įkvėptas įįvykis mano gyvenime. Aš laiminga, kad šalia manęs buvo nuostabūs žmonės, kurie man padėjo susidoroti su skausmu, su nuovargiu, o mano dukružei – ateiti į šitą pasaulįį.

Patiko mano namų atmosfera, kuri tvyrojo gimdymo metu ir tuoj po jo. Jutome, kad vyksta kažkoks slėpinys. Ir tuo pat matu visa prasidėjo ir vyko taip ramiai, kad mes ne iš karto suvokėme, kad tai ir buvo
g i m d y m a s. Prieš gimdymą bijojau, kad mes kažko nesuspėsime, bet viskas praėjo idealiai. Aš prisimenu viską, kas su manimi vyko, ir nepaisant skausmo, tai džiaugsmingi prisiminimai.

Mane nustebino, kad sąrėmių metu man nesinorėjo nei muzikos, nei aplinkinių prisilietimų (žinoma, neskaitant masažo nugaros, kuri siaubingai skaudėjo). Aš tiesiog atsijungiau nuo išorinio pasaulio ir pilnai ištirpau skausme. Aš tiesiog jaučiau, kad dirbu darbą. Bet tarpeliuose man buvo labai malonu jausti savo artimųjų rūpestį ir meilę. Tiesa, aš tarpais labai gailėjausi mamos ir vyro (kai matydavau jų akis). Aš žinojau, jie labai jaudinasi dėl manęs ir man labai norėjosi jiems pasakyti, kad aš puikiai susitvarkysiu. Jie tikėjo manimi, ir tai man teikė daugiausiai jėgų.

Ir dar man labai padėjo pribuvėja. Nuo jos sklido neįtikėtina ramybė ir pasitikėjimas, kurie persidavė mums visiems. Aš prisimenu, kada per paskutines, pačias skausmingiausias stangas aš kvėpavau kartu su ja, žiūrėjau jai į akis, skausmas kažkur pradingdavo ir nebeatrodė toks stiprus.

Ir, aišku, Tania (mano draugė) pasirūpino, kad mano gimdymas būtų ne tik jaudinantis, bet ir linksmas įvykis, o masažu ji išgelbėjo mano nugarą ir rankas.

Dabar kaip niekad stipriai tikiu, kad gimdyti reikia ten, kur nori moteris ir taip, kaip nori moteris. Gamta padiktuoja geriausią variantą ir būtina klausytis savęs. Ir nesvarbu namai tai ar ligoninė, svarbiausia – kaip tai priima moteris. Aš labai džiaugiuosi, kad neapsirikau pasirinkusi gimdyti namuose vandenyje. Savos sienos suteikia pasitikėjimo ir jėgų, o vanduo padeda maksimaliai atsipalaiduoti prieš naują sąrėmįį ar stangą. Namų gimdymas – tai sąmoningas gimdymas, kuomet supranti, kad viskas priklauso nuo tavęs pačios ir tu turi padirbėti. Ir dar vienas namų gimdymo privalumas – vaikelis ateina į savas, mamos arba tėtės rankas. Jis junta tų rankų meilę ir ji padeda jam įveikti sunkią kelionės į šią žemę užduotį. Tas akimirkas aš prisiminsiu visą likusį gyvenimą. Tai tikros laimės akimirkos. Mes visi verkėme tą akimirką: verkėme iš laimės. Ir aš linkiu visoms būsimoms mamos patirti tą jausmą. Dėl šitos laimės verta iškęsti bet kokį skausmą.

Mama Ina

uždaryti

Siųsti draugui

Jei šį straipsnį norite rekomenduoti savo draugui, prašome užpildyti formą ir paspausti „Siųsti“

uždaryti

Pastabos autoriui

Jei šiame straipsnyje pastebėjote neteisingą faktą ar klaidą, galite apie tai pranešti redakcijai. Prašome užpildyti formą ir paspausti „Siųsti“