Tėčio prisiminimai

Jūs esate čia: Gimtis » Patirtis » Moterų (ir vyrų) pasakojimai apie gimdymą » Tėčio prisiminimai

Tėčio prisiminimai
 

2002,10,10. 9.20.

Trečias vaikelis - dukra

 

Neramu buvo kažkada, kai sužinojom, kad Matas ir Liudas turės sesę ar brolį. Buvo net baugu - juk net dviems ūgtelėjus su jais rūpesčių bus sočiai. Ypač reikės laiko skirtino tik jiems ir dar kiekvienam atskirai. Tas nerimas, kartais net skausmingai gilus truko net apie pusmetį. Gi iki gimdymo likus keletui savaičių, viskas nurimo: iš kažkur atėjo aiškus apsisprendimas, kad gimdysim namuos, visi jautėmės dar labiau suaugę į vieną ramybėje ir džiaugsme. Neramu tebuvo Ingridai, mamai. Ji iki pat gimdymo vis tvarkėsi namus, vis lėlė į miestą, siautė po parduotuves, o dieną prieš gimdymą surengė vizitą į autoturgų Gariūnuose…

Vakare visi sugulėme anksti, tačiau mažė Ingrida taip giliau ir neužmigo iki švintant. Apie 5.30 jai jau nepirmąsyk, kas buvo neįprasta prireikė į tualetą. Prieš šešias pasireškė pirmieji sąrėmiukai. Tada sukilom, išgėrėm arbatos ir ėmėm ruoštis - jokio nerimo, jokios įtampos. Pribuvėjai buvome skambinę kiek po šešių, o prieš septynias ji paskambino pati ir pasakė atvažiuosianti neužilgo, nes po to prasidės kamščiai. Jokio nerimo, po mūsų pribuvėjos skambučio dargi priešingai - toks vidinis vaikiškai tikras džiugesys, kad štai, už lango šviečiant pasišiaušusiam auksinių lapų kilimui, prasideda didysis veiksmas, didžioji misterija.

Po septynių Matą su Liudu pagirdėm arbata. Matas kaip įprasta į darželį, bet Liudas, kas kiek neįprasta irgi nekantravo kažkur eit. Atvažiavo Loreta ir padėjo surengt abu vaikus į darželį. Abu ate, ate žvaliai išeidami mojavo mamytei, kai tuomet mamos šypseną jau kaustė stiprėjantys sąrėmiai.

Jokio nerimo. Ingridos tankus, gilus kvėpavimas klūpojimas įsikniaubus veidu į fotelį sąrėmiaujant. Laiko tėkmės pojūtis išnyko. Aplink lyg kosminė tyla ir palaiminga ramybė. Atrodė, kad net kalbėjimas vyksta be garso. Prieš devynias sąrėmiai padūko. Tada į šiltą vonią, padabinta druskų aromatais. Sąrėmiai išsyk nuščiuvo, beje, kaip ir vėjas nustojo šiaušęs lapus. Neužilgo vėl keli sąrėmiai, iškart netrukus ir pirma stanga. Iškart pasirodė galvytė. Antra stanga - išplaukė visas vaikelis. Viskas be garso - kaip žvaigždės nušvitimas.

Kol visa tai vyko lyg visiškai savaime, tyloje, regis, plazdėjo angelo sparnai - padedančios moters rankos, judesiai, balsas. Tas begarsis garsas lyg vandens mirgėjimas saulėje.

Juodi gan tankūs plaukučiai ir antakiai, trumputės blakstienos, vyriška: stipraus ir apvalaino sudėjimo figūrėlė. Labai išsiskyrė rankos - stambios, tvirtos ir didelės. Tačiau su dailučiais, ilgais ir smailais nagais - MERGYTĖ!!!Viskas taip sklandžiai, kad geriau sunku ir įsivaizduot.

Viskam įvykus liko gilus jausminis randas - dieviško ir švento įvykio išgyvenimas. Po to suprantame, kad tykų, sklandų ir nuoseklų gimimą visų pirma užtikrina mūsų pačių tikėjimas (savim ir aukščiausiąja gėrio jėga), pasirengimas, visų pirma psichologinis ir ryžtas viską pradėti ir pabaigt nuosekliai ir dorai. Be abejo, nuolat klausėme savęs ir stebėjome lydinčius ženklus - jie liudijo, kad viskas vyksta šviesoje ir taikiai.

Kitka, kas ne mažiau svarbu tėvams - ARTIMO (dangui, žmogui ir žemei) buvimas šalia ir patyręs bei išmintingas palaikymas. Kaip dieviškai paprastai atrodo angelas. Kaip tie kasdieniai stebuklai, kurie lydi mus nuolat ir kurių mes veik nepastebim. Sparnuoti žmonės ar angelai - tas pat. Tereikia išgirst ar pajust, kai žmogui einant už nugaros jam šnara plunksnos. Dabar jau pusiaudienis ir Ingrida, darsyk mamytė, miega apsikabinus dukrelę. Už lango spindi saulė, šviečia ryškia geltoniai. O visur aplink dar šiltos sklaidosi nematomos plunksnos.

Taip mums gimė dukra ARTIMAM ir AUKŠČIAUSIAJAM padedant. Svarbiausia, kad didžiausiąja dalim gimtis yra ne fizinis aktas. Ir apie jį visų pirma reikia kalbėt metafiziniais matmenim. Svarbiausia tėvam bent tarpusavy šitaip apie tai kalbėti. Gi kai yra ARTIMAS, su kuriuo žodžiu ar jausmu ar intuicija apie tai irgi gali kalbėtis, galima ryžtis viskam.

uždaryti

Siųsti draugui

Jei šį straipsnį norite rekomenduoti savo draugui, prašome užpildyti formą ir paspausti „Siųsti“

uždaryti

Pastabos autoriui

Jei šiame straipsnyje pastebėjote neteisingą faktą ar klaidą, galite apie tai pranešti redakcijai. Prašome užpildyti formą ir paspausti „Siųsti“