Kuri diena mano

Jūs esate čia: Šeima » Motinos gimimas » Daugiaprasmybė » Kuri diena mano

Solveiga Daugirdaitė

Kuri diena mano

Teatre visko pasitaiko, ar ne? Tikrosios dramos vyksta už kulisų: tragedijos kovojant dėl vaidmenų, reformų farsai... Nesistebime, jei premjeroje į sceną įšlitiniuoja paklydęs žiūrovas ar girtas aktorius, negavęs vaidmens, rėkaloja iš salės. Bet štai sykį teatre pravirko modeliuotojos Sandros Straukaitės vaikas - ir kokio būta atgarsio! (Kas augino vaikus, žino: jie visad pravirksta ne laiku.) Spaudoje pasipiktino net tąvakar teatre buvusi Lietuvos ginekologijos matriarchė: motinų su kūdikiais vieta - namuose! "Net devintą mėnesį su gitara užlipau ant scenos kažkokiame mokyklos vakarėlyje. Nei buvo gėda, nei ką", - sako interviu Inesa Linaburgytė. Solistės žodžiuose girdėti pasididžiavimas savo drąsa. Kodėl? Ogi todėl, kad Lietuvoje daugybė nėščių moterų jaučia gėdą, kurios priežasčių nesuvokia. Jos itin jautriai atspindi visuomenės požiūrį. Malonės pilnajai ne vieta ant scenos. Pagimdys, atgaus vapsvos taliją, tada tedainuoja? Nesąmoninga gėda, įsitikinimas, jog nėštumas yra patologija, kažkas "neestetiška", kirba TV operatorių galvose. Vilija Aleknaitė laukėsi jau būdama Seimo narė. Kuo labiau artėjo jos antrojo vaiko atėjimas, tuo labiau ji virto "kalbančia galva" - tiek jos tebuvo matyt ekrane… Laimė Kiškūnaitė maitino krūtimi teatro fojė - apie ją ligi šiol sklando legendos.

Simbolinė ir vienadienė pagarba paprastai slepia kasdienę nepagarbą. Bene todėl mano mama, kartą pavadinta motina, užprotestavo: motina yra Pirčiupio, o aš mama. Motina yra simbolis, paminklas. Stovėti ant pjedestalo ir lengviau, ir nuobodžiau nei virti kasdienę košę. Aš pati taip pat esu mama, o ne motina. Pirmąjį gegužės sekmadienį iš žiniasklaidos pasipilančios trelės motinoms - ne man.

"Ne sopuliuos gimdoma, gimdomas sopulys: jį reprezentuoja vaikas, ir nuo šiol jis įsitvirtina visam laikui. Žinoma, jus galite užmerkti akis, užspausti ausis, skaityti paskaitas, keliauti, tvarkytis namuose, galvoti apie objektus, subjektus. Bet motina visuomet pažymėta skausmo žyme." Taip rašė prancūzė filosofė Julia Kristeva, teigianti, jog religijos, kaip visaapimančios sistemos, silpnėjimas Vakarų kultūroje paliko pavojingą vakuumą ten, kur buvo įtaigus motinos paveikslas - mergelės Marijos. Tačiau jai buvo "uždraustas" ir lytiškumas, ir mirtis. Holivudo žvaigždės drąsiai fotografuojasi, kartais be rūbų, būdamos jau visai trumpų kojų, - dar tebejaučiamas poreikis laužyti mitą, jog motinystė yra aseksuali.

Mamos yra visos dienos ir naktys. Joms reikia kasdienės paramos, bent pakantos. Tądien, kai išėjau gimdymo atostogų, įlipau į troleibusą pro priekines duris ir bemat sulaukiau pasipiktinimo: "Mergaite, šitos durys pensininkams!" Tada dar nežinojau, kad būti apšaukiamai bus mamos gyvenimo kasdienybė: poliklinikoj, pašte, net bažnyčioj (ko išvis einu su vaiku) ar Gedimino pily (kodėl dukra piršteliu palietė stiklą). Ant manęs nešaukiama, kai atlieku bet kuriuos kitus vaidmenis - dukros, žmonos, literatūros kritikės, žurnalistės, pirkėjos, LR pilietės. Mama su vaiku - ta mažiausia dulkelė, nulis, menkiausiai moraliai, socialiai apsaugota, kuriai labiau nei šventinės patetikos reikėtų galimybės oriai - be kyšio vedėjai - rasti vietą vaikų daržely.

uždaryti

Siųsti draugui

Jei šį straipsnį norite rekomenduoti savo draugui, prašome užpildyti formą ir paspausti „Siųsti“

uždaryti

Pastabos autoriui

Jei šiame straipsnyje pastebėjote neteisingą faktą ar klaidą, galite apie tai pranešti redakcijai. Prašome užpildyti formą ir paspausti „Siųsti“