Motinystės pradžia ir žindymas

Jūs esate čia: Šeima » Motinos gimimas » Laikotarpis po gimdymo » Motinystės pradžia ir žindymas

MOTINYSTĖS PRADŽIA IR ŽINDYMAS

Naujagimiai, motinystės pradžia ir žindymas

Vaikai gimsta su jiems žįsti padedančiais refleksais. Palieskite jų skruostelius, ir jie, ieškodami spenelio, pasuks galvelę. Burnelės, pasiruošusios sugriebti krūtį, plačiai atsiveria, o apžiojusios čiulpia ir greitai ryja. Kūdikiai puikiai žino, kada jų pilvukas pilnas ir kada atėjo laikas sustoti.

Refleksus turi ir mamų kūnai. Pasišalinus placentai krenta estrogeno ir progesterano lygis ir prolaktino hormonai pradeda žadinti pieno gamybą. Aktyvus stimuliavimas tęsiasi dvi - tris dienas. Todėl pirmas dienas mamas vargina pieno perteklius. Vėliau pieno gamyba susireguliuoja pagal poreikius - kuo daugiau vaikas pieno iščiulpia, tuo daugiau mamos kūnas jo pagamina. Tai yra pagrindinis pieno gamybos dėsnis.

Vaiką pridėjus prie krūties, mamos organizme pradeda veikti oksitocino hormonas. Oksitocino paveikti mažyčiai raumenys spaudžia pieną iš krūtų ląstelių (ten jis pagaminamas) ir per pieno kanalus stumia žemyn, tiesiai į spenelį. Tai vadinama pieno tekėjimo refleksu.

Oksitocinas sukelia gimdos susitraukimus ir taip jai padeda grįžti į pradinę padėtį. Susitraukimai, nors naudingi, porą dienų gali veikti šiek tiek nemaloniai. Jei šie poskausmiai jums trukdo, kelis kartus giliai įkvėpkite, išbandykite kitus atsipalaidavimo pratimus. Galite pasitarti su savo pribuvėja, gydytoja ar panaudoti skausmą mažinantį aspiriną.

Žindymas iškart po gimimo

Naujagimis pirmas savo gyvenimo valandas praleidžia pilname budrume. Jo kūnelis ramus, visa energija nukreipta į žiūrėjimą ir klausymą. Naujagimis žiūri į suaugusiųjų veidus, reaguoja į savo mamos balsą, kuris jam tapo artimas ir gerai pažįstamas dar gyvenant įsčiose. Šis svarbus laikas neturi būti praleistas, sutrikdytas ligoninės rutinos. Šiuo metu vaiko negalima atskirti nuo tėvų. Nebent iškyla su naujagimiu ar mama susijusios, staigaus dėmesio reikalaujančios problemos. Akių valymas, maudymas ir kiti išbandymai gali palaukti, visų pirma, tėvams ir naujagimiui reikia suartėti, tiesiog iš naujo susipažinti. Medicinos personalas mamą ir vaiką gali apžiūrėti jų neišskirdami, taip mamos kūnas naujagimį šildys, suteiks saugumo jausmą.

Mamos dažnai gali pradėti žindymą iškart po gimimo - priglaudusios ką tik iš jos kūno pasirodžiusį kūdikėlį. Vos gimęs vaikas, jausdamas mamos artumą, ieško spenelio, uosto, su giliu džiaugsmu jį sugauna ir žinda. Pirmasis žindimas naujagimį sušildo ir nuramina. Mama žindydama taip pat atsigauna. Žindymo metu pradeda veikti gimdoje esantis oksitocino hormonas, jis stabdo ir reguliuoja kraujavimą.

Per šiuos pirmus bandymus partneris ar kitas padedantis žmogus gali paduoti mamai ranką. Gali prireikti pagalbos, kad vaikas patogiai priglustų prie krūties. Jei iš pradžių ne viskas tobulai pavyksta - nepergyvenkite. Atsipalaiduokite ir po sunkaus gimdymo darbo tiesiog būkite su savo kūdikiu.

Kai kurie tik gimę vaikai žindimu susidomi ne iš karto. Jiems svarbios visos naujai atsivėrusio pasaulio įdomybės. Kai kuriais atvejais mama ir vaikas po gimdymo gali būti pavargę. Žindymui - žindimui jie bus pasiruošę tik po gero poilsio.

Žindymui ir toms akimirkoms, kai jūsų rankos priglaus naujagimį, geriausiai paruoš pokalbiai su pribuvėja. Tačiau, jei jums darys Cezario pjūvį su pilna narkoze, pasidalinti šiuo ypatingu laiku su savo vaiku bus neįmanoma.

Vaikas pradeda žįsti

Mama ir vaikas per pirmas žindymo savaites įgyja nemažą patirtį. Svarbu teisingai išmokti. Penkių - šešių mėnesių kūdikiai jau moka žįsti įvairiose padėtyse. Tačiau iš pradžių, kol vaikas mokosi, turite rūpestingai stebėti, kaip sėdite, gulite, kaip liečiate ir laikote, kaip siūlote krūtį, ar jo burnytė lengvai pasiekia spenelį.

Saugokite spenelius, kad neatsirastų žaizdelių, nes tai apsunkins ir jus, ir kūdikį.

Vaiką žįsti mokykite, kai jis ramus ir budrus. Sunerimusį kūdikį keletą minučių paglostykite, kol nurims.

Jei mažylis mieguistas, iš pradžių jį švelniai pažadinkite – paguldykite ant rankos ir po truputį siekite žindymui geriausios padėties. Patogias žindymo pozas galite išbandyti vaikelį kalbindama, vadindama jį vardu.

Kad mažasis žmogus galėtų patogiai atmerkti akeles ir pažvelgti į jus, pritemdykite šviesą.
Jei kambarys šiltas, nėra skersvėjo, kūdikį nurenkite ir paguldykite ant vystyklo. Glaudus prisilietimas prie mamos, kai nekaršta, žadina vaikų aktyvumą, taip jie geriau žinda. Lengvai ant jūsų abiejų užklota plona anklodė suteiks mažyliui puikią savijautą.

Vaiko laikymas

Kad galėtumėte tiesiai sėdėti ar atsilošti mažu kampu, nugarą paremkite pagalvėmis. Kad vaiko burnelė būtų spenelio lygyje, vieną ar dvi pagalves padėkite sau ant kelių. Pagalve galite paremti ir alkūnę. Žindant nereikia pasilenkti virš kūdikio ar atsilošti, daug lengviau žindyti tiesioje patogioje kėdėje su atramomis, o ne ligoninės lovoje. Jei nesate aukšta, tiesiau ir patogiau sėdėti jums padės po kojomis padėtas suoliukas ar pora knygų. Jei sėdite lovoje, sulenkite kelius ir paremkite juos pagalvėmis, taip galėsite išlaikyti tiesią nugarą ir pečius.

Laikykite savo kūdikį ant šono, galvytę ant vidinės alkūnės pusės, ranka paremkite kakliuką, pečius, o delnu užpakaliuką. Jo galva, kaklas ir visas kūnelis turi būti tiesioje linijoje. Priglauskite jį arčiau, jūs turite būti pilvas į pilvą. Vaiko galvytė turėtų būti stabilioje padėtyje, tokioje, kad burnelė būtų prieš spenelį ir prieš apžiojant jos nebereikėtų sukinėti. Apačioje esanti rankutė turi priglusti prie jūsų pilvo arba apglėbti jūsų juosmenį, kaip kam patogiau.
Prilaikykite savo krūtį su ranka - c raidės forma: pirštai apačioje, nykštys viršuje iš karto už aureolės. Krūtį laikykite švelniai, nespauskite, neiškreipkite jos formos. Jei jūsų krūtys didelės, norimą padėtį pasieksite iš apačios paremdama suvyniotu rankšluosčiu ar anklode. Jei jūsų krūtys mažos, maitinant paremti nereikia.

Apžiojimas ir žindimas

Kad kūdikio burnelė plačiai prasivertų, su speneliu lengvai pakutenkite jo lūpas. Kai tik burnelė atsivers, iš karto duokite jam apžioti krūtį - taip, kad krūtis priglustų prie kūdikio lūpų ovalo, laisvos vietos neturi likti. Spenelis turi būti toli burnoje, o aureolė beveik apžiota. Taip apžiojęs vaikas žįsdamas galės laisvai kvėpuoti, nes krūtis nesirems į nosytę, nebent į patį galiuką. Vaiko smakrelis krūtį turėtų liesti, o lūpytės išsikišti į išorę.
Tinkama kūdikio ir jo burnelės padėtis padeda per aureolę suspausti pieno kanalus ir išgauti daugiau pieno. Geras apžiojimas saugo mamos spenelius.
Žindymas neturi būti skausmingas. Speneliai įskausta nuo trynimo, jei jautrios odos spenelis patenka tarp vaiko liežuvio ir dantenų. Tačiau jei spenelis taisyklingoje padėtyje - toli burnoje, tai šis - jį galintis sužaloti judėjimas - spenelio nepasiekia.
Problemos? Vėl pabandykite
Nenusiminkite, jei jūsų vaikas neapžioja krūties, nusiraminkite ir vėl bandykite. Jei kūdikis čiulpia tik spenelį, įkiškite mažąjį pirštelį į vaiko burnos kamputį ir taip ištraukite spenelį. Pakeiskite savo ir vaiko padėtį ir vėl pasiūlykite krūtį. Neleiskite mažyliui čiulpti tik spenelį - greitai pasigailėsite.
Kai kuriuos vaikus, kad jie plačiau atvertų burneles, reikia padrąsinti. Pamėginkite sakydamos “a” jį išmokyti plačiai išsižioti. Naujagimis mėgdžios jūsų veido išraišką, ir garsas “a” jam parodys kaip išsižioti. Jūsų vaikas krūtį apžios geriau ir žįs sparčiau, jei išmokysite jį pilnai apžioti.
Jei prieš žindymą kūdikis prislėgtas, nuraminkite. Pasidėkite ant peties, patrinkite nugarėlę, pasivaikščiokite po kambarį. Krūtį duokite tada, kai vaikas bus pasiruošęs. Nes verkdamas mažylis nežino, ką daryti.
Jei suirzusi jūs, porą kartų giliai įkvėpkite ir pasivaikščiokite, jei įmanoma, tegu tuo momentu vaiką pagloboja kas nors kitas.

Teisingas žindimas

Apžiojęs krūtį naujagimis pradeda žįsti. Pirmasis kūdikio burnelės suspaudimas pradeda stimuliuoti pieno tekėjimo refleksą. Pradėjus pienui tekėti, čiulpimo ritmas sulėtėja, nes vaikas turi nuryti. Žindimo ritmo pokyčiai rodo, kad refleksas jau veikia.
Kai kurios moterys, pradėjus bėgti pienui, krūtyse jaučia dilgčiojimą.
Kai vaikas gerai žinda, judant apatiniam žandikauliui kruta jo smilkiniai ir ausytės. Gerai apžiojęs ir pradėjęs žįsti vaikas taip lengvai krūties nebepaleidžia. Kai kurie kūdikiai žinda geriau, kai mama rami, ir jų niekas nejaudina. Kitiems, atvirkščiai, reikia padrąsinimo. Jūsų balsas ir prisilietimas vaikui padės išlikti budriam ir privalgyti iki soties.

Kada sustoti?

Vaikai nusprndžia patys, kada jiems baigti žįsti vieną krūtį ir pasisukti prie kitos. Jei reguliuosite žindimo laiką iš vienos ir kitos krūties, spenelių perštėjimo neišvengsite. Tai gali sukelti ir kitas problemas. Leiskite savo kūdikiui iš vienos ir kitos krūties žįsti tiek, kiek jis panorės. Pasisotinęs jis paleis krūtį pats.
Pažindusiam vaikui švelniai leiskite atsirūgti. Jei kūdikį padėsite pilveliu ant savo peties, tai jo kūnelis pailsės, o iš pilvo išeis susikaupęs oras. Vaikas gali atsirūgti ir sėdėdamas, jei viena ranka prilaikydama krūtinėlę, kakliuką ir smakriuką, kita pamasažuosite nugarytę. Jei oro burbulas išeina po minutės ar kiek vėliau - gerai, jei ne - nepergyvenkite, nebent kūdikis blogai atrodo. Ne visiems vaikams po žindimo reikia atsirūgti.
Pasiūlykite jam kitą krūtį ir leiskite žįsti, kiek panorės tol, kol pats pasitrauks ar užsnūs. Jei iš antros krūties žįs trumpai, per kitą maitinimą duokite tą pačią - antrą krūtį.
Kūdikiui užsnūdus prie antros krūties, jo žadinti tam, kad atsirūgtų – nereikia. Ir žinoma, tai pats geriausias laikas jums pačiai užsnūsti. Jei abu esate patogiai atsirėmę į pagalves, jums net nereikės keisti padėties. Pasinaudokite šia galimybe ir pailsėkite.
Jei vaikas vos čiulpia ir, atrodo, tuoj užmigs, maitinimą galite nutraukti tuo atveju, jei jis valgė po 5-10 min. iš kiekvienos pusės, jei ne, tai pervystydama jį pažadinkite ir vėl žindykite.
Norėdama sustabdyti žindimą, švarų pirštą įkiškite į vaiko burnelę, švelniai paspauskite žemyn, link smakriuko, ir tada ištraukite spenelį. Žindančio kūdikio nuo krūties netraukite - tai skausminga.

Žindymo pozos

Žindantį vaiką galima laikyti ne tik supamojoje pozicijoje. Kartais geriau pasirinkti futbolo kamuolio laikymo ar tarpinę padėtį.
Kai laikydama kūdikį futbolo kamuolio pozicijoje įsitikinsite, kad esate patogioje padėtyje, savo nugarą ir pečius paremkite pagalvėmis. Vaiko veidelis turi būti atsuktas į jus, o jūsų ranka iš apačios turėtų remti vaiko galvutę ir kaklą. Iš šono kūdikio kūnelis remiasi į jūsų ranką ir guli pakeltas ant pagalvių taip, kad burnelė yra krūties lygyje. Tuo metu kita ranka laikote ir siūlote krūtį tol, kol vaiko burnytė plačiai atsiveria. Tada kūdikį priglauskite žindimui. Futbolo kamuolio pozicijoje lengviau stebėti, kaip vaikas apžioja. Galvelę laikydama iš apačios galite geriau padėti kūdikiui išlaikyti reikiamą padėtį. Vaikui apžiojus krūtį ir pradėjus gerai žįsti, galite patogiai atsiremti į pagalves. Kai vaiką laikanti ranka pradės pavargti, iš apačios ją paremkite pagalve ar sulankstyta anklode. Kojas galite padėti ant tam skirto pakojo, žemo stalo, o ranką atremti į šlaunį.
Tarpinė pozicija naudojama, kai apžiojant vaikui reikalinga papildoma pagalba. Ši pozicija panaši į supamąją. Jei žindote iš kairės krūties, dešine ranka laikykite vaiką, o kaire paremkite krūtį. Kad galėtumėte patogiai atsiremti ir kilstelėti vaiką prie krūties, pasinaudokite pagalvėmis. Kūdikis turėtų gulėti ant šono, pilvas į pilvą, o jūsų ranka, jam apžiojus ir čiulpiant, paremti jo galvytę ir kakliuką iš užpakalio.
Kai kuriuos vaikus ant galvytės, iš nugaros pusės, padėta mamos ranka ir netoli žandukų esantys jos pirštai klaidina ir, siekdami spenelio, jie sukioja galvytę į ranką. Sulankstytas vystyklas ar paklodė, padėta tarp mamos rankos ir vaiko galvutės, vaiko neklaidins.

Žindymas gulint

Žindymas gulint padeda pavargusiai mamai pailsėti. Taip maitinamas kūdikis gerai nusiramina prieš miegą, o žindant naktį nereikia keltis ir išsibudinti.
Maitinant gulėti patogiau, kai gulėdama ant šono galite nugara atsiremti į užpakalyje padėtą pagalvę, galvą atremti į kitą, po ja padėtą pagalvę, sulenktus kelius atremti į po viršuje esančia koja padėtą pagalvę. Atsirėmus į gulinčias pagalves, jūsų kūnas tampa nestatmenas lovai, todėl taip miegoti patogu ir paskutiniais nėštumo mėnesiais.
Kūdikis guli atsigręžęs į jus ant šono, burna – spenelio lygyje ir labai arti. Jūsų dilbis ir alkūnės linkis paremia jo nugarytę, pečius ir galvytę. Kita ranka laikote ir siūlote krūtį, tuo pačiu metu padrąsindama vaiką plačiai išsižioti ir apžioti. Jei jums patiks, galite ranką, to šono ant kurio gulite, pakišti po savo galva, o kūdikį paguldyti ar ant pagalvės, ar paremti iš nugaros taip, kad jums abiems būtų patogu.
Norėdama žindyti iš kitos pusės, priglauskite vaiką prie krūtinės, apsisukite ir raskite patogią padėtį. Arba galite gulėdama ant tos pačios pusės labiau pasisukti veidu į lovą ir pasiūlyti viršutinę krūtį. Antrasis būdas labiau tinka didesniam ir gerai apžiojančiam vaikui.
Kai kurie vaikai, pradėję žįsti gulimoje padėtyje, gerai apžioja jau iš pirmo karto; kitiems, kad taip gerai pavyktų, dar reikia truputį paaugti. Jei iš pradžių jaučiatės nerangi, nenusiminkite, o bandykite, dar ir dar kartą; šis įgudimas vertas pastangų.
Visi šie padėčių aprašymai gali žindymo pradžią paversti painia ir komplikuota. Papasakoti, kaip žindyti kūdikį, užima daug daugiau laiko nei tai padaryti. Vaiko pridėjimas prie krūties yra instinktyvus, ir šių instrukcijų jums gali net neprireikti.
Patarimas: Jei pradėjusi žindyti susiduriate su iš nepatyrimo kylančiomis problemomis, nesustokite, geriau padirbėkite. Po kelių pilnų dėmesio ir kantrybės dienų daugelis apžiojimo ir čiulpimo rūpesčių išsisklaido. Kuo ilgiau jūs lauksite ir nieko nedarysite, tuo ilgiau vėliau mokysite savo kūdikį teisingai žįsti.

Jokių buteliukų, dažnas žindymas

Dauguma naujagimių žinda nuo 8 iki 12 kartų per 24 valandas. Šie maitinimai nėra tvarkingai išsidėstę laike. Jei jūs su dukrele esate vienoje palatoje, siūlykite krūtį, kai tik ji atrodys alkana ar nerami. Greitai jos užuominas išmoksite suprasti.
Be alkio dar yra labai daug priežasčių, dėl kurių naujagimė/is nori žįsti. Prigludimas prie krūties ir ritmiškas žindimas padeda vaikams nusiraminti, kai juos pernelyg užvaldo didelio pasaulio vaizdai ir garsai. Net jei dukrytė pažindo prieš 10 ar 20 minučių, bet yra nerami, vėl pasiūlykite krūtį. Pagalvokite, kad savo vaikui duodate desertą. Malonumas, kurį mergytė patiria žįsdama, ir truputis pieno – tai viskas, ko reikia, kad ji užsnūstų. Daugelis žindančių mamų patyrė, kad daug lengviau kūdikį porą minučių pakartotinai pažindyti, nei po to suirzusį ilgai nešioti ir raminti.
Dažnas žindymas pirmomis dienomis naudingas ir mamai, ir vaikui. Pirmame piene gausu antikūnių. O dažnai žindanti mama pasijunta pasitikinčia ir laiminga, nes jaučia, kokia ji savo kūdikiui svarbi ir reikalinga. Dažnas žindymas paspartina pieno gamybą, neleidžia atsirasti krūtų skausmui, o gimdai padeda greičiau susitraukti.

Jei jūsų mažylis ligoninėje yra atskirai nuo jūsų, pasakykite, kad, kai tik jis atsibus ar pravirks, jums jį tuoj pat atneštų. Labai konkrečiai pasakykite, kad norite jį maitinti naktį ir kad jus pažadintų, vos tik jis atsibus, o ne duotų buteliuką, “kad mama galėtų pailsėti”. Kiekvieną priėjusį prie vaiko lovelės informuokite: ”jokių buteliukų, jokių žindukų”.

Žindomiems vaikams papildomų primaitinimų dirbtiniu maisteliu, vandens su gliukoze, nereikia. Papildomi maitinimai tik sutrikdo pieno poreikio ir gamybos ritmą. Mažylis su dirbtinio maistelio ar vandens pripildytu pilvuku po kelių valandų gali nepanorėti žįsti. Mamos kūnas sureaguos į sumažėjusį poreikį ir gamins vis mažiau pieno. Taip mama su vaiku atsidurs ant nujunkymo slenksčio.
Nemažai žindymo problemų gali sukelti buteliukai su žindukais. Nesvarbu, ar buteliukas su vandeniu, ar su mamos pienu. Čiulpimas iš žinduko, dirbtinio spenelio labai skiriasi nuo natūralaus žindimo iš krūties. Dauguma vaikų, kai jiems reikia išmokti iškart dviejų čiulpimo būdų, ypač pradedant, pasimeta. Iš krūties jie bando čiulpti kaip iš guminio žinduko, tai, žinoma, nepavyksta. Toks chaosas prislegia abu. Žįsti iš krūties nėra sunkiau nei maitintis iš buteliuko. Tyrimai parodė, kad maitinimasis iš buteliuko vaikams sukelia didesnę psichologinę įtampą nei žindimas iš krūties. Bet maitinimas iš krūtų reikalauja tam tikro subtilumo.

Jei jūs norite grįžti į darbą ar pageidaujate, kad mažylis kartais, kai jūsų nėra namie, atsigertų iš buteliuko, geriau palaukite, kol jam sueis 4 – 6 savaitės. Iki to laiko kūdikis įgus žįsti, o jūsų pieno gamyba nusistovės. Jūs turbūt girdėjote, kad didesniam žindomam vaikui sunku įsiūlyti buteliuką, taip pat kaip ir mažyliui, gėrusiam iš buteliuko, sunku įsiūlyti krūtį.
Jei jūsų vaikas pirmomis dienomis dėl kažkokios priežasties gėrė iš buteliuko, dar ne viskas prarasta. Daugelis vaikų krūtį į buteliuką iškeičia be vargo, vadinasi, padirbėjus kūdikį nuo buteliuko galima atpratinti, ir jis vėl žįs iš krūties. Tačiau prieš duodama maistelį iš buteliuko, prisiminkite, kad tai sukels tam tikrų sunkumų. Geriau vengti rizikos ir žindyti natūraliai.
Dirbtinis maistelis gali sukelti alergines reakcijas lygiai taip, kaip ir karvės pienas, ypač, kai duodamas ką tik gimusiam - vienos ar dviejų dienų vaikui. Nepažįstami maistai gali sutrikdyti jūsų kūdikio virškinimo sistemą, nes ji dar labai jautri. Tik žmogaus pienas dar nesusiformavusias naujagimio imunines sistemas apsaugo ir palaipsniui jas paruošia kitam maistui.

Pirmųjų dienų problemos

Pirmomis dienomis, kol pieno gamyba prisitaiko prie kūdikio poreikių, pritvinkusios krūtys gali kelti problemų. Geriausia išeitis - dažnas kūdikio žindymas. Vaikas bus sotus, o jūsų kūnas greičiau prisiderins prie jo poreikių.
Porą minučių prieš žindymą pridėkite prie krūties šiltą drėgną rankšluostį, kad lengviau tekėtų pienas, ir švelniai pamasažuokite.
Šaltas kompresas (maži ledo gabalėliai ar šaldytos daržovės maišeliuose), uždėtas tarp maitinimų, sumažins pabrinkimą ir skausmą. Nedėkite ledo maišelių tiesiai ant odos, apsaugokite krūtis medžiagos skiautele ar rankšluosčiu.
Jei vaikas negali žįsti, truputėlį pieno nutraukite su pientraukiu ar rankomis, tokiu būdu krūtys suminkštės. Jei manote, kad neverta krūtis liesti, nes padidės pieno gamyba, prisiminkite, kad labai svarbu krūtyse sumažinti pieno perteklių. Taip apsisaugosite nuo latakėlių užsikimšimo.

Ar pakanka pieno?

Kai jūs žindote, ypač svarbu, ar jūsų vaikui pakanka pieno. Žinoma, jūs negalite suskaičiuoti gramų (lašų, kai pienas bėga). Bet jūs galite tai suprasti kitais būdais.
Jei turite pieno, tai jūsų vaikas sušlapins 6-8 medžiaginius vystyklus ar 5-6 sauskelnes per parą. Išeinant mekonijui išsivalo naujagimių virškinimo sistema ir dabar viduriai išsituština 2-5 kartus per 24 valandas. Išmatos turi būti laisvos ir beformės, gali būti geltonos, geltonai žalios ar geltonai rudos, silpno kvapo. Kai kuriems vaikams viduriai negausiai išsivalo po kiekvieno maitinimo. Dažnas vidurių išsivalymas pirmomis savaitėmis rodo, kad pieno vaikas gauna pakankamai. Jei jūsų kūdikis sušlapina pakankamai vystyklų, reguliariai išsituština, jaudintis, ar jam pakanka pieno - nereikia. Šešių savaičių ir vyresni žindukliai porą dienų gali nesituštinti. Toks reiškinys - normalus, ir nėra vidurių užkietėjimo požymis. Tačiau jei 1-2 dienas žindomas kūdikis šlapinasi negausiai, nesilengvina, jums reikėtų imtis priemonių.

uždaryti

Siųsti draugui

Jei šį straipsnį norite rekomenduoti savo draugui, prašome užpildyti formą ir paspausti „Siųsti“

uždaryti

Pastabos autoriui

Jei šiame straipsnyje pastebėjote neteisingą faktą ar klaidą, galite apie tai pranešti redakcijai. Prašome užpildyti formą ir paspausti „Siųsti“