Apie gimdymo namuose pažeidžiamas moters ir jos šeimos teises

Jūs esate čia: Šeima » Motinos gimimas » Motinystės institucija » Apie gimdymo namuose pažeidžiamas moters ir jos šeimos teises

Apie gimdymo namuose pažeidžiamas moters ir jos šeimos teises

Parengė organizacijos "Gelbėkit vaikus" narė Gintautė Ignatavičienė

Pacientų teisių ir žalos atlyginimo sveikatai įstatymo II sk. 5 str. skelbia, kad "pacientas (asmuo, kuris naudojasi asmens sveikatos priežiūra nepriklausomai nuo to, ar jis sveikas, ar ligonis) turi teisę pasirinkti gydytoją, slaugos darbuotoją, sveikatos priežiūros įstaigą."
 

Teisę į orumą garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 str.
 

LR Konstitucijos 53 str. ir 1994m. Sveikatos sistemos 132 str. 5 punktas garantuoja, kad moteris "turi teisę gauti priimtiną sveikatos priežiūrą".
 

Gimdyvės "teisę į informaciją apie naudojamus vaistus ir jų poveikį" garantuoja LR pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 6 str., 4 punktas.
 

"Vaikas negali būti atskirtas nuo tėvų, prieš jų norą, išskyrus teismo sprendimą", Lietuvoje ratifikuotos Vaiko Teisių Konvencijos 9 str.
 

Vaiko Teisių Konvencijos I8 str. numatoma "tėvų atsakomybės teisė už vaiko vystymąsi".
1998m. sausio 21d. Lietuvos Vyriausybės priimtas Nutarimas Nr. 77, kuriuo "nutarta plėsti "Kūdikiams draugiškų" ligoninių tinklą".

Eidama Vilniaus gatve pastebiu besilaukiančią moterį. Ji lyg čia, kartu su skubančiais, susirūpinusiais ir užsiėmusiais žmonėmis, bet atidesnis praeivis pajus iš jos dvelkiančią ramybe ir džiaugsmą. Žvelgdama į šnarančią medžių lapiją, ji jau dalinasi savo jutimais su dar neregėtu, bet jau tokiu brangiu žmogučiu. Pasaulis pasaulyje... kaip žmogus žemėje, taip vaikelis mamoje. Devyni augimo ir ilgo laukimo mėnesiai, pagaliau - gimimo džiaugsmas. Koks jis, tas gimdymas?

GIMDYMO NAMUOSE PAŽEIDŽIAMOS MOTERŲ TEISĖS

Atlikta apklausa (SIC - socialinis informacinis centras, 1998m. vasario - kovo mėn.) parodė, kad 90% gimdančių mamų iš anksto nori pažinoti jų kūdikį priimsiančius žmones: akušerę, gydytoją,- ir jais pasitikėti. Žinodami, kokie žmonės bus su jais per gimdymą, tėvai jaučiasi saugiau.

Pacientų teisių ir žalos atlyginimo sveikatai įstatymo (priimto 1996m. spalio 3d.) II -o skyriaus 5 straipsnis skelbia, kad "pacientas (asmuo, kuris naudojasi asmens sveikatos priežiūra nepriklausomai nuo to, ar jis sveikas, ar ligonis ) turi teise pasirinkti gydytoją, slaugos darbuotoją, sveikatos priežiūros įstaigą." (1,18psl).

Tačiau besilaukiančios moterys negali pasinaudoti šia teise. Oficialiai joms nesuteikiama informacija apie gimdymo namuose, ligoninėse dirbančius specialistus, jų darbo rezultatus ir metodus. Todėl galima teigti, kad Lietuvoje ši moterų teisė pasirinkti yra nuolat pažeidinėjama. Situaciją pakeistų bent vieną kartą per pusmetį gimdymo namuose surengiami gydytojų, akušerių prisistatymai besilaukiančioms mamoms ir visos šios informacijos pateikimas ligoninės stenduose. Tai būtina, nes gimdymo namai moteriai - neįprasta aplinka. Todėl gimdyvei reikalingos tokios sąlygos, kuriose ji jaustųsi saugi, svarbi ir galėtų ramiai pagimdyti. Ar sudaromos šios sąlygos?

Eglė Macijauskaitė: "Gimdymo namų duris atvėriau jausdama, kad tuoj pagimdysiu. Nepaisant smarkaus skausmo jaučiausi pakiliai ir stipriai - tuoj pasaulį išvys pirmasis mano kūdikis . Bet gimdymo namuose niekam nerūpėjo, kad gimdau. Per sąrėmius nebegalėjau stovėti, todėl atsiklaupiau. O manęs vis klausinėjo, kokiomis ligomis sirgau, kada paskutinės menstruacijos ir t.t., nors tai buvo parašyta mano iš moterų konsultacijos atsineštuose dokumentuose. Tuo metu vyrui liepė pabūti už durų. "

Būtent gimdymo ir gimimo metu ypač svarbu saugoti moters ir vaikelio orumą. Savo skausmo kelyje patys apsiginti jie paprasčiausiai nepajėgūs.

Teisę į orumą garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnis:" Žmogaus orumą gina įstatymas"( 1,7 psl.).

Pacientų teisių Deklaracijoje 1.1. numatoma, kad "kiekvienas asmuo turi teise būti gerbiamas kaip žmogus" ( 1, 10psl.). Lietuvos Respublikos sveikatos įstaigų įstatymo 45 str. nurodo: " asmens sveikatos priežiūros viešojoje įstaigoje sudaroma medicinos etikos komisija, kuri kontroliuoja, kaip laikomasi medicinos etikos reikalavimų" (5, 18). Pagrindinis medicinos etikos punktas ir yra saugoti paciento garbe bei orumą. "Medicinos etikos komisijos sudarymo ir veiklos tvarką nustato Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtinti pavyzdiniai nuostatai" ( 5, 18). Pagal apklausą, iš 100% ligoninėje gimdžiusių moterų vėl joje gimdyti norėtų tik 61%. Todėl gimdymo namams reikalingi atskiri pavyzdiniai nuostatai, kad medicinos etikos komisijos darbą pajustų kiekviena gimdyti atvažiavusi mama. Gimdančios moters ir gimstančio žmogaus kelias unikalus, todėl jiems ir reikalingas išskirtinis dėmesys. Motinystės džiaugsmo pajauta, tėvų ir vaiko tarpusavio ryšys, šeimos gyvenimo darna didele dalimi priklauso nuo gimdymo - gimimo metu išgyvento patyrimo.

LIGONINĖS SISTEMOS CENTRE YRA PATI SISTEMA

Gimdymo skyriai pragyvena iš gimimui skirtų pinigų, bet apie šventę tėvams kalbėti dar anksti. Taigi, kas dar, be jau minėtų pažeidimų, atima iš mamos ir visos šeimos gimdymo šventės pojūtį? Tai, kad ligoninės sistemos centre yra pati sistema, o ne gimdanti moteris ir kūdikis.

Gintautė Ignatavičienė: "Kai gimdydama pajutau, kad vaikelis artėja, pakviečiau gydytoją. Aš klūpėjau. Ši pasakė, kad reikia užlipti ant gimdymo stalo ir atsigulti. Tačiau moteriai stovint, klūpint ar tupint, net pusiau sėdint žemės trauka vaikeliui padeda išeiti, o gulint jau trukdo. Kai kada gimdymo veikla sulėtėja, kartais kyla komplikacijos, kurių galima išvengti vien tik pakeitus gimdymo padėtį . Todėl aš atsisakiau. "Na, jei nori gimdyti klupėdama, pati gaudyk",- pasakė gydytoja,- "nes aš nemoku". Ką gi, nors gydytoja negimdė, padėti jai atlikti savo darbą turėjau aš. Tačiau vaikelio išstūmimas gulint pareikalavo žymiai daugiau pastangų ir laiko nei klūpint. "

Frazė "aš nemoku" atskleidžia , kad aukštosiose mokyklose gydytojos (-ai), o aukštesnėse akušerės (-iai) mokomos dirbti taip, kaip joms (-iems) patogu. Gimdymo stalai pritaikyti priimančiųjų vaiką patogumui, stalų aukštis labiau tinkamas gydytojui, o ne gimdyvei. O gi gimdančiai moteriai ir paeiti per skausmus sunku, ką jau kalbėti apie laipiojimą gimdymo metu ir po jo. Tačiau gimdymo pagalbininkai neapmokomi priimti kūdikį moteriai esant įvairiose padėtyse.

APIE SISTEMINGĄ NESISKAITYMĄ SU GIMDYVIŲ POREIKIAIS LIUDIJA APKLAUSOS DUOMENYS (SIC, 1998M.)
 

Iš 200 ligoninėje gimdžiusių moterų:

97% gimdė gulėdamos,
kiti 3% pusiau gulėdamos.
Palyginimui, namuose iš 200 moterų:

gulėjo 12%,
tupėjo 45%,
sėdėjo 24%,
pusiau sėdėjo, pusiau gulėjo 11%,
klūpėjo, kabėjo 4%,
stovėjo 2%.

Namuose gimdžiusiųjų apklausa atskleidžia, kad turėdamos galimybę gimdyvės renkasi gimdymo padėtį. Duomenys iš ligoninės nepaneigiamai įrodo, kad ligoninėje moteriai nesuteikiama galimybė gimdyti taip, kaip jai maloniau, patogiau. Nors Konstitucijos 53 straipsnis ir 1994 m. Sveikatos sistemos 132 straipsnio 5 punktas garantuoja, kad moteris " turi teise gauti priimtiną sveikatos priežiūrą"(2,35psl).

Taigi, Lietuvos ligoninėje moteris priversta pagimdyti tik gulėdama, patinka jai tai, ar ne. Gimdančiajai labai sunku kovoti už savo teises, tuo pat metu kovojant už vaikelio ir savo gyvybe. Atsiranda didelė baimė pakenkti mažam žmogučiui. Ypač, kai gulėjimas nurodomas kaip saugumo ir sveikatos garantas. Būtinas gydytojo taktas ir prisitaikymas prie gimdančiosios, o ne atvirkščiai. Versti moterį gimdyti jai nepriimtinoje padėtyje gydytojas gali tik išimtiniais atvejais, o statistika rodo, kad tai daroma sistemingai. Norint sužinoti apie įsčiose esančio vaisiaus būseną galima pasinaudoti ir fetoskopu, ir monitoriumi, tiek mamai tupint, tiek stovint, ar sėdint. Visiškai nebūtina per gimdymą versti atsigulti. Būtent atsipalaidavimas, judesių ir pozicijų laisvė palengvina mamai išvesti vaikelį iš įsčių į pasaulį. Jau 40 metų užsienio ligoninėse, gimties centruose ir namuose gimdanti gali pasirinkti jai patogiausią pozą gimdymo metu. Sudarius palankias sąlygas, moteris nesijaučia esanti tik gimdymo objektas, kuriuo galima manipuliuoti. Šių permainų reikia tikėtis ir mūsuose. Nes dabar Lietuvoje savo savijautą po gimdymo 8 - 10 balų įvertino tik 33 % iš 200 ligoninėje gimdžiusių moterų. Namuose, kur gimdyvių elgesys nebuvo varžomas, tokia balų suma savo savijautą įvertino 82 %.

MOTINYSTĖS APSAUGOS GERINIMO SĄJUNGA

Gimdymo namams ir centrams, norintiems pagerinti gimdyvių situaciją, galėtų padėti (Jungtinių Amerikos Valstijų Motinystės Apsaugos Gerinimo Sąjungos (MAGS)), kuriai priklauso valstybinės sveikatos organizacijos, ligoninės, konsultaciniai ir gimdymo centrai bei suinteresuoti fiziniai asmenys) principų taikymas. Suformuluoti dešimt punktų, kuriuos įvykdžius, gimdymo namams bei centrams suteikiamas MAGS "Motinai draugiškas" įvertinimas. Vienas iš principų skelbia: "motinystės priežiūros praktika skirta motinos ir vaiko poreikiams. Ji neturi tenkinti pagalbininko, tiekėjo ir personalo poreikių ."Pagal 4-ą punktą mamai "leidžiama laisvai judėti, pasirinkti gimdymui palankią padėtį ( išskyrus tuos atvejus, kai gimties veikla komplikuojasi). Lipotominė padėtis ( ant nugaros, kojos pakeltos) nėra privaloma".

Dar viena ligoninėse pasitaikanti blogybė - gimdymo skatinimas. Kartais ši priemonė reikalinga, bet pasitaiko ir tokių paradoksų, kad gydytojas skatina gimdymą dėl to, kad baigiasi jo pamaina, remontui uždaroma ligoninė, ar tiesiog taip greičiau. Dalinai tai įrodo ir apklausos duomenys: ligoninėje 47 % moterų gimdymo veikla buvo skatinama vaistais, namuose tik 2 %. Ligoninės skaičiai galėtų būti žymiai mažesni, turint omenyje skatinimo paveikto greito gimdymo ir gimimo žalą. Toks prievartinis įsikišimas į gimdymo procesą kartais jį sutrikdo. Dėl nenatūralaus greičio vaiko galvutė nespėja harmoningai įsistatyti į gimdymo takus, todėl gimdymo traumos tikimybė mažam žmogui padidėja. Konsultacinės ir medicininės įstaigos turėtų informuoti mamas apie vaistus, naudojamus gimdymo metu, jų poveikį. Tokiu būdu gimdanti moteris galėtų rinktis. Taip būtų išsaugota gimdyvės "teisė į informaciją apie naudojamus vaistus ir jų poveikį" (Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas, 6 str., 4 punktas) (1. 18psl). Pacientų teisių deklaracija 3.1 (1, 11psl) skelbia: "bet kokios medicininės procedūros (intervencijos) prielaida tegali būti INFORMUOTO paciento sutikimas".

Pasaulį išvysta naujas žmogus. Atrodytų, viskas tik jam, ką tik pradėjusiam kvėpuoti. Tačiau ne visoms mamoms ligoninėje pavyksta pažindyti net ir sveiką, gerai besijaučiantį kūdikį. Pagal apklausą, pažindyti per pirmą pusvalandį po gimimo pavyko tik 56% mamų. Nors 82% kūdikių jautėsi gerai ir l. gerai. Iš 200 ligoninėje gimdžiusių mamų su kūdikiu po gimdymo nesiskyrė tik 39%.

Gintautė Ignatavičienė: "Po gimdymo kartu su kūdikiu pabuvau 15 minučių, po to jį išnešė apžiūrai (nekreipdami dėmesio į mano prieštaravimus). 5 valandas laukiau, o, išėjusi jo ieškoti, sužinojau, kad apžiūri jį tik dabar. Kad vaikui reikia mamos ir atvirkščiai, niekas nesirūpino."

Po gimimo kūdikis net trumpam neturėtų būti atskiriamas nuo mamos. Devynis mėnesiu prabuvęs su mama, atskirtas, jis jaučiasi beviltiškai vienas. Kadangi pirmų valandų įspūdžiai įtakoja visą gyvenimą, ši ligoninių tradicija, išskirti du artimiausius žmones pirmomis valandomis po gimimo, yra nepateisinama. Gydytojams taip patogiau, nes mama ir tėtis trukdo apžiūrėti kūdikį. Bet "vaikas negali būti atskirtas nuo tėvų, prieš jų norą, išskyrus teismo sprendimą", rašoma Lietuvoje ratifikuotos Vaiko Teisių Konvencijos 9 straipsnyje (4, 9psl). Apžiūroje tėvai privalo dalyvauti, kadangi jie pakvietė ir ves žmogų per gyvenimą. Kita vertus, kūdikis, tėvams dalyvaujant apžiūroje, jaustųsi bent iš dalies saugus.

Didelė dovana mamoms, kad ligoninės suteikia galimybę gimdyme dalyvauti tėvui, tačiau tuoj po gimdymo jis privalo pasišalinti. Mama lieka viena. Nors kaip anksčiau minėta, be teismo sprendimo, prieš tėvų norą, vaikas negali būti atskirtas tiek nuo tėvo, tiek nuo mamos. Taip pažeidžiamos vaiko ir už jį atsakingų tėvų teisės. Be to, ne kiekviena po gimdymo pajėgia pati prižiūrėti savo mažylį, ką jau kalbėti apie tas, kurioms padarytas cezario pjūvis. Situacija pasikeistų, jei tėvai ar kiti artimi žmonės, kuriems dabar ligoninėje per dieną galima pabūti 1 valandą, galėtų ką tik tapusiai mamai padėti visą parą. Tokiu būdu naujagimis būtų prie mamos, o ne vaikų kambaryje. Ligoninių vadovybė kaip priežastį, dėl kurios artimieji turi palikti savo ką tik gimusį kūdikį ir žmoną, įvardija lėšų ir patalpų stygių. Todėl šeimos, siekiančios po gimdymo - gimimo būti kartu, dažnai išreiškia pageidavimą sugrįžti į savo namus. Tačiau ligoninės 1-ą parą po gimdymo nenori sveikų naujagimių išleisti į namus.

Tik atkakliausiems pasiseka nepatirti kartėlio, kai ligoninės personalo darbuotojai, neatsiklausę tėvų, skiepija jų vaikus, sumaitina vitaminus, lašina į akis vaistus. Tai neteisėta. "Vaiko Teisių Konvencijos" I8 straipsnyje (4,12psl.) numatoma "tėvų atsakomybės teisė už vaiko vystymąsi". Neatsiklausus tėvų sutikimo pažeidžiamos ir vaiko teisės, ir tėvų atsakomybės teisė. Taip pat "teisė į informaciją apie naudojamus vaistus ir jų poveikį". Atliktos apklausos duomenys atskleidžia, kad iš 200 tik 11% mamų buvo atsiklausta, ar jos sutinka skiepyti savo tik gimusius kūdikius. 82% nežinojo, kokie vaistai buvo lašinti vaikams į akis. Kad buvo duotas vitaminas K žinojo mažiau nei 5% mamų. Vienos net nesusimąsto, kad galėtų būti kitaip, kitos protestuoja, piktinasi. Nedrąsios mamos dėl tokios invazijos į jų švenčiausią pasaulį pasijaučia dar labiau pažeidžiamos ir nelaimingos.

Rita Ubartienė: "Parą pabuvusi gimdymo namuose, stengiausi niekur nebeišeiti iš palatos ir nepalikti dukrytės vienos. Nes grįžusi vis sutikdavau iš vienvietės palatos, kurioje miegojo tik mano vaikas, išeinančią seselę. Pirmą kartą dukrytei davė vitamino K. Antrą kartą norėjo primaitinti gliukoze, nors maitinau priešpieniu. Seselė turbūt specialiai ištaikė laiką, kai buvau duše. Nes buvau iš anksto perspėjusi, kad po gimimo kūdikiui reikia pailsėti nuo pašalinių dirgiklių: vitaminų, skiepų,- užtenka ir mano priešpienio, kuriame esnčius vitaminus vaiko organizmas puikiai pasisavina".

Viltį, kad ateityje situacija mamoms ir kūdikiams bus palankesnė, įkvepia Lietuvos Vyriausybės priimtas Nutarimas ( 1998m. sausio 21d.) Nr. 77, kuriuo buvo "nutarta plėsti "Kūdikiams draugiškų" ligoninių tinklą" (3, 9psl.).Taip gali vadintis ligoninė, vykdanti PSAO - UNICEF kūdikiams draugiškos gimdymo iniciatyvos punktus.

GIMDYMO NAMUOSE PAŽEIDŽIAMOS MOTERŲ TEISĖS

Nors Sveikatos apsaugos ministerija išgyvena permainų laikotarpį, tačiau tai nepateisina žmogaus teisių ignoravimo gimdymo namuose.

Gimdymo namuose pažeidžiamos šios moterų teisės:

1. teisė į informaciją apie ligoninės principus, teisė informuotai pasirinkti akušerę ar gydytoją;

2. teisė gauti priimtiną sveikatos priežiūrą;

3. teisė į vaiką;

4. tėvų atsakomybės teisė už vaiko vystymąsi;

5. teisė į informaciją apie naudojamus vaistus ir jų poveikį.

Visais šiais pažeidimo atvejais pažeidžiama ir moters teisė į orumą, nes neatsižvelgiama nei į jos poreikius, nei į teises. Būtent gimdydama ir po gimdymo moteris yra labiausiai pažeidžiama. Ligoninės vidaus taisyklės turi būti suderintos su įstatymais, kad gimdanti moteris būtų rami, jos teisės saugomos. Gimdyvės, dovanojančios Lietuvai naujus žmones, vertos, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Sveikatos apsaugos ministerija, etikos komisija, ligoninės administracija ir dirbantis personalas susirūpintų gimdančios šeimos teisių apsauga, prisimintų, kad kiekviena moteris turi pasirinkimo laisvę.

O jums, būsimos mamos, norime palinkėti: važiuodamos į gimdymo namus gimdyti, žinokite savo teises ir tai, kad jus gina įstatymas. Nebijokite aktyviai domėtis, kas vyksta su jumis ir kūdikiu. "Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo" II skyriaus 6 str. 4 punktas nurodo: "Pacientas turi teise į informaciją", tačiau: "jo noras žinoti turi būti aiškiai išreikštas ir apie tokį paciento pageidavimą turi būti pažymima jo ligos istorijoje"(1,18psl). Ir nuo mūsų pačių priklauso, kaip greitai Lietuvos Respublikos Vyriausybė numatys plėsti "Motinai draugiškų" ligoninių tinklą. Nes gimdymo namų darbo metodus būtina keisti, tai įrodo ir atlikto sociologinio tyrimo duomenys:

iš 200 ligoninėje gimdžiusių moterų net 66% prireikė medicininio įsikišimo.

Namuose tam pačiam skaičiui gimdyvių medicininio įsikišimo prireikė tik 2%.
 


Literatūra:

1.Apie pacientų teises Lietuvoje. Vilnius, 1997.

2.Lietuvos respublikos Vyriausybės Ataskaita Jungtinių Tautų Organizacijai. Vilnius, 1998.

3.Moterų pasaulis. Vilnius, nr. 1(28)., 1998m. vasario mėn.

4.Vaiko teisių Konvencija. Vilnius, 1996.

5. Valstybės žinios. Vilnius, nr. 66., 1996m. liepos 12 d.
 

pritarė:

Algimantas Ramonas, Jolanta Ramonienė, Rima Vaitkevičienė, Dalia Laniauskienė, Laima Kondratienė, Olga Lingienė, Sigita Širvinskienė, Karlos Diamond, Valdas Užusienis, Alina Adomaitienė, Gediminas Adomaitis, Rūta Šalkauskienė, Tomas Šalkauskis, Jonas Ignatavičius, Arūnas Naujokas, Valdas Gaivanevičius, Daiva Gaivanevičienė, Linas Tomkevičius, Aurelija Trakienė, Gediminas Trakas, Rimas Kavaliauskas, Laimė Kiškūnaitė, Rasa Juškienė, Eduardas Juška, Arūnas Maršalka, Irena Maršalkienė, Justa Petronienė, Algis Petronis, Giedrė Isačenkova, Jolanta Zupkauskaitė, Ingrida Rutkauskienė, Gediminas Rutkauskas ir kt.

Vilnius
1998. 9. 18

uždaryti

Siųsti draugui

Jei šį straipsnį norite rekomenduoti savo draugui, prašome užpildyti formą ir paspausti „Siųsti“

uždaryti

Pastabos autoriui

Jei šiame straipsnyje pastebėjote neteisingą faktą ar klaidą, galite apie tai pranešti redakcijai. Prašome užpildyti formą ir paspausti „Siųsti“