Avalono jautriosios medžių esancijos

Jūs esate čia: Sveikata » Žolės » Avalono jautriosios medžių esancijos

Avalono jautriosios medžių esancijos

Vibracijos - tai visuotinio intelekto kalba,
o medžiai - jų išraiškos simfonija.

KOLINAS KINGŠOTAS (COLIN KINGSHOTT)
Kolinas kilęs iš gydytojų, gydančių natūraliais būdais, šeimos. Nuo ankstyvos vaikystės jis jautė gėlių vibracijas, o vėliau tapo Britanijos gėlių ir vibracinių esencijų (ekstraktų) draugijos narys-steigėjas. Jo sugebėjimai gydyti natūraliais būdais buvo plačiai naudojami, o Kolinas daugiau nei penkiolika metų praktikavo ir mokė gydyti kristalais (krištolu) ir auragrafinės diagnozės. Šiuo metu Kolinas daugiausiai jėgų skiria vibracinių vaistų, tinkamų dabartiniam gyvenimui, gamybai ir vadovauja moksliniams tyrimams, kuriantiems šių vaistų struktūrą.

JANAS KUSMIREKAS (JAN KUSMIREK)
Besitobulindamas žolių medicinoje, natūropatijoje ir aromaterapijoje, Janas nusprendė specializuotis visų natūralių augalinių medžiagų pritaikyme odos priežiūros priemonių gaminimui arba gydymui. Jo vis didėjantis augalų karalijos pažinimas paskatino jį išsamiau tirti energijas, kurias perduoda augalai, ir apie kurių egzistavimą jis gauna vis daugiau ir daugiau įrodymų. Janas daug metų skaitė paskaitas visame pasaulyje ir plačiai aprašė iš savo profesijos pozicijų. Jis visuomet pabrėždavo, kad produkto kokybė yra svarbiausia norint gauti reikiamą efektą. Šiam požiūriui dažnai nepritaria tualeto reikmenų ir farmacijos pramonės, tačiau tai niekada nebuvo net svarstomas jo paties kompanijose.
 

AVALONAS

Senovės Avalonas - tai svajonių sala, apgaubta miglomis ir paslaptimis, legendų žemė, ilgą laiką siejama su mažu Glastonburio miesteliu, įsikūrusiu Somerseto grafystėje. Somersetas reiškia 'vasaros ganyklų žemė' apgyvendinta 'vasaros žmonių'. Šiame ganyklų kaime nuo neatmenamų laikų labai gerai derėdavo obuoliai. Vienas iš Avalono pavadinimų yra obuolių sala. Ar tai buvo tikri ar poeto 'auksiniai saulės obuoliai ir sidabriniai mėnulio obuoliai' - sunku pasakyti.

Sakoma, kad Avalonas siejamas su Morganu Le Fejumi (Morgan Le Fay) ir Merlinu (Merlin). Sakoma, kad karalius Artūras mirtinai sužeistas iš paskutinio mūšio buvo atvežtas į Avaloną. Jis tapo 'ateities karaliumi'. Šioje legendinėje saloje Artūru rūpinosi devynios šventikės arba karalienės.

Šia žeme vaikščiojo druidai. Procesijos tako liekanos išlikusios iki šiol. Auga senieji ąžuolai ir kukmedžiai, kurie buvo laikomi šventais kartu su amalu, kuris gausiai auga visur aplinkui. Čia taip pat auga šventas erškėčio (gudobelės) medis, kuris, sakoma, išaugo Juozapui iš Arimatėjos, pirmąjam krikščioniui atvykusiam į Glastonburį, pasodinus savo lazdą į žemę. Jis žydi kiekvienais metais apie žiemos saulėgrįžą ir Kalėdas, po to dar kartą pavasarį.

Avalono jautriosios medžių esencijos, kalbant apie gydymo tradicijas ir jų šaltinius, nepriklauso vien tik Glastonburiui, bet ir Britanijos pietvakarių bei Velso kaimui. Anglijos pietvakariai, atviri jūrai iš dviejų pusių, yra toli nuo pramoninio užterštumo ir kalnų, miškai ir slėniai gausiai apaugę vietiniais medžiais bei krūmais. Taigi iš šios natūralios gausybės ir yra gaunamos Avalono jautriosios medžių esencijos.

KOKIA YRA MEDŽIŲ ESENCIJŲ VERTĖ?

Užmerkite akis ir įsivaizduokite, kad esate toli Britanijos pietvakariuose. Gal būt netgi toliausiai į pietus nutolusiame iškyšulyje Lizarde, Kornvalio grafystėje. Gegužė ir šviečia saulė. Šen bei ten gilių slėnių prieglobstyje driekiasi didieji Britanijos sodai, kuriuose auga jautrių rūšių medžiai, nuo aplinkinio pasaulio dažniausiai saugomi atsparesnių vietinių Britų medžių rūšių.

Iš toli arba iš oro atrodo, kad miškai formuojasi pagal žemės formas. Pakrantėse medžiai žemai nukarę virš upių vingių, taip romantiška, rašytojo svajonė. Iš tikrųjų šie medžiai yra formuojami stiprių Atlanto vandenyno vėjų. Prieikite prie miško. Tai magiška vieta, kur katinėliais it kilimais nuklota žemė, ir kur balti meškinių česnakų žiedai atrodo kaip sniego pylimai iš abiejų takelio pusių, kuris, išmargintas pro medžius prasiskverbiančių saulės spindulių, veda mus miško širdies link.

Pakrašty girdisi paukščio čiulbėjimas, tačiau įžengus į mišką tvyro tyla. Jus apsupa šilta ramybė. Pažvelgus viršun į medžių šakų skliautą, žydras dangus žvilgčioja pro jaunus, šviežius, šviesiai žalius lapus. Kitos lapų spalvos atrodo rožinės, bronzinės, varinės ir geltonos. Kamienai išsistiebę aukštai virš mūsų galvų, ilgaamžiškumo ir tvirtybės vieta.

Medžiai gali mus keistai veikti. Medžiai gali užgožti mus ir mes retai kada matome, kokie jie yra iš tikrųjų. Mes esam maži lyginant su daugeliu iš jų. Jie gyvena ilgiau už mus, o mes sodinam ir rūpinamės jais, vėliau palikdami visa tai kitai kartai. Mes visi žinome medžių kerus.

Britanija turtinga folkloru apie medžius. Daugybė smuklių yra vadinamos 'Žalias žmogus' arba 'Žaliukas'. Daugelio bažnyčių pastatų akmenyje ar medyje galima rasti išskobtą lapuotą 'Žalio žmogaus' veidą, atspindintį savo seną nežabotą miškų drąsos kilmę. Jis yra miškų siela, Robino Hudo ir panelės Marion pirmtakas.

Iš medžių kilo daugybė simbolių bei religinių asociacijų, pabrėžiančių jų gilų poveikį žmogaus psichikai. Prieškrikščioniškoje Britanijoje karalius Ąžuolas ir karalius Bugienis kaudavosi dėl Deivės palankumo kiekvieną saulėgrįžą. Vėliau, paplitus pasakojimams apie Artūrą, tai tapo pasakojimais apie Geveiną ir Žaliąjį kunigaikštį. Norvegų legendoje Odinas buvo priklausomas nuo pasaulio medžio, nes tik per jį galėjo įgyti žinių apie runas. Jėzus Kristus buvo prikaltas prie kryžiaus arba, tiksliau, stulpo arba medžio.

Buvo sakoma, kad Keltų šalyse druidai turėjo garbinamus medžius. Nežinome apie tai tiesos, bet galime pripažinti, kad druidai turėjo stiprią sąsają su medžiais. Jų meldimosi vieta, berods, buvo medžių giraitės; ąžuolas, kukmedis ir amalas buvo su jais artimai susiję.

Medžių gydomosios savybės yra universalios, taip pat kaip ir jų poveikis žmonėms. Žmonės myli medžius, mėgsta juos apsikabinti. Tai tikrai ne sutapimas, kad sugrįžime į rojų, kaip aprašyta Biblijoje ir pasakojama poeto Miltono, iš Dievo sosto matėsi tekanti gyvybės vandens upė, kurios pakrantėse augo medžiai, o jų lapai buvo skirti tautų gydymui. Keltų druidas taip pat palankiai vertintų šią koncepciją.

Daugumoje pasaulio kultūrų medžiai yra vaizduojami teigiamai. Gyvybės medžio būtinybė yra beveik visuotinė (pasaulinė). Biblijoje, aprašant Edeno sodą (rojų), nurodoma, kad pirmoji žmonių pora valgė rojaus medžių vaisius, tačiau buvo uždraustas prastos reputacijos gėrio ir blogio pažinimo medis. Išvaryti iš rojaus, žmonės nebebuvo leidžiami prie gyvybės medžio, jį saugojo skraidantis kardas. Šis gyvybės medžio vaizdas iškildavo visur kur: ir Biblijoje ir net kilimų raštuose!

Keltai netgi išrado raidyną pagrįstą medžiais. Šiandien šią ženklų sistemą mes vadiname 'ogham'. Autentiškas šių simbolinių ženklų pritaikymas dalinai buvo pamirštas, tačiau airių ir velsiečių bardiškos tradicijos išlaikė gyvus daugelį papročių, susijusių su medžiais. Medžių raidyne 'ogham' kiekviena raidė buvo priskirta vienam medžiui. Pirmoji raidė 'B' /'beth'/ yra beržo ekvivalentas. Antroji raidė 'luis' atitinka šermukšnį. Visa reikšmių šiam raidynui sistema buvo sugalvota ne tik bendravimui, bet ir kaip simboliai kitoms misterijoms, įskaitant gydymą. Sistemoje buvo tautinių ir net regioninių variacijų. Netgi šiandien airiai ir velsiečiai galėtų ginčytis dėl kilmių ir reikšmės!

Atrodo keista, kad turint tokias stiprias su medžiais susijusias tradicijas, santykinai mažai jie yra panaudojami gydant vaistiniais augalais ar taikant kitus terapijų būdus. Galbūt aromaterapija, naudojanti eterinius aliejus, skiria daugiau dėmesio medžiams nei kiti.

Aromaterapeutai paprastai naudoja eterinius aliejus iš tokių medžių kaip: eukaliptas, kiparisas, pušis, smilkalai, ylangylangas, kedras ir kėnis (eglė). Netgi šioje terapijoje šiais laikais, atrodo, dažniau pabrėžiamos aliejaus cheminės savybės nei jo kilmė, tai, kad jis yra išgautas iš medžio. Tai ne visuomet buvo taip.

Daug kas iš Britų gydymo vaistiniais augalais yra atėję iš anglosaksų, kurie išstūmė arba prisijungė prie Keltų. Saksai buvo puikūs fermeriai ir jų gydymo tradicijose buvo naudojamos gydančios žolės ir augalai. Daugelio Britų laukinių augalų pavadinimų gale yra prijuntas žodis 'wort', pvz.: 'lung' reiškia plautis, 'wort' reiškia augalas, o 'lungwort' - plautė ir t.t. Medžių medicina nelabai išsivysčiusi saksų tradicijose ir taip yra iki šiol. Augalai veikė tiesiogiai, net jei buvo naudojami magišku ar šamanišku būdu.

Šis žmogaus dvasią (sielą) stiprinantis aspektas pasitelkiant medžius yra didelė Avalono jautriųjų medžių esencijų vertės dalis. Jos yra energijų ir vibracijų medicinos dalis. Jos išgaunamos tuo pat būdu kaip ir gėlių esencijos, bet, šiuo atveju, yra naudojami medžių lapai arba žiedai.

1930-aisiais daktaras Bachas (Bach) pasiūlė įvesti apibrėžimą - naudojant subtilią energiją ir augalų derinamumą gerinti sveikatą ir gerovę. Vaistai, kuriuos jis siūlė ir šiandien vis dar naudojami, o jų populiarumas rodo, kad daug žmonių mano juos veikiant ir turint gydomosios vertės, nepaisant to, ką tuo klausimu sako ortodoksinė medicina ir mokslas.

Savo moksliniame darbe dr. Bachas užrašė sistemą, kurioje jis išskyrė septynias emocines grupes. Esencijų terapijos esmė yra ta, kad ji gydo ligos ar sutrikimo priežastį. Dažniausiai ji yra emocinės arba psichinės kilmės. Tačiau kai kurios iš šių taip vadinamų gėlių esencijų iš tikrųjų yra medžių esencijos, išgautos iš bukmedžio, šunobelės, guobos, skroblo, maumedžio, saldžiojo kaštono, riešutmedžio ir kt. Nuo jo laikų atsirado dar daugiau vaistų ir gėlių esencijų.

Šios jautriosios esencijos buvo gaminamos su
bendrai kuriančia proto išraiška, su meile bei supratimu.
Kiekvienas šių gyvų esencijų lašas turi savyje
kiekvieno medžio garso formos elementų.
Jos gali būti naudojamos kaip paskata gyti pačiam bei
kaip katalizatorius pokyčiams prote, kūne ir sieloje.
Šios medžių esencijos gali padėti pašalinti disbalansą
ir pertvarkyti bioenergetinį lauką.

Kurią medžių esenciją jūs vartojate?

Avalono jautriųjų medžių esencijų gamintojai vadovaujasi labai senomis tradicijomis. Daugiausiai taiko Keltų metodiką. Jūs pamatysite, kad medžių sąrašas atitinka senąjį 'ogham' raidyną.
Medžiai, mes tikime, yra ypatingi tuo, kad jie kartu ir palaikantys, ir stiprinantys. Toliau jūs galite rasti teiginių, kurie gali atitikti tai, kaip jūs norite jaustis. Tai nėra tik noras, tai lyg teiginys, kuris pats 'pasibeldžia', pagauna momentą ar poreikį tam tikru laiku ar aplinkybėmis. Šios esencijos yra tam, kad vadovautumėtės savo intuicija. Tai tikrai nėra moksliška tradicine prasme, bet tai, be abejonės, yra tradiciška vadovaujantis jausmais bei pasikliaujant jais iki tam tikro laipsnio.

Žinoma, yra panašumų į gėlių esencijas. Sakoma, kad gėlės yra esencijų esencija bei pati didžiausia augalo gyvybinės galios koncentracija. Jos yra vibruojančios ir transformacinės. Medžiai yra kur kas labiau fiziniai, kieti, stiprinantys, raminantys ir tvirti.

« Medžių esencijos yra nepaprastai naudingos įtemptose situacijose, prieš kažkokį įvykį.

« Jos labai naudingos prieš rungtynes, lipant ant scenos, net einant pokalbiui dėl darbo.

« Jos ne tik raminančios, bet ir stiprinančios.

« Jos labai naudingos, kai reikia susidoroti su ilgalaike situacija, ar tai būtų sveikatos ir gerovės išlaikymas, ar užsitęsęs stresas dėl buitinių, socialinių ar švietimosi priežasčių.

Keltai beveik visada manė, kad medžiai duoda daugiau netiesioginę arba emocinę naudą, paremtą jų gebėjimu stiprinti.

Medžio esencija - tai jo paties pėdsakas arba atsiminimas, perkeltas į vandenį. Vanduo konservuojamas alkoholio (spirito) pagalba. Kai mes pasisaviname medžio esenciją, ji skverbiasi jai būdingu keliu per mūsų fizinį ir bioenergetinį lauką. Kūnui pasisavinus, įvyks reakcija nervų sistemoje. Tuomet esencijos turės tiesioginės įtakos mūsų sąmonės būklei.

Rytų filosofija ir tradicijos atkreipė dėmesį į keletą energijos kelių, tekančių mūsų kūnu. Jie vadinami meridianais. Būtent per šiuos meridianus įeina ir teka bioenergetiniu lauku sąmonė, esencijos potencialas.

Pagrindiniai įėjimo taškai, leidžiantys esencijoms parodyti savo vibracijų potencialą, yra, kaip kai kurie vadina, eterinis kūnas (apvalkalas), limfinė sistema ir čakros. Vibracinės esencijos turi savo individualų raktą, kuris tinka būtent tame vibraciniame kelyje, taip pritaikydamos mūsų sąmonę arba čakrų sistemą, arba fizinę formą pagal medžio vibracinį aspektą. Tai yra išliejimas vibracinės energijos, kurią išlaisvina biomagnetinė reakcija mūsų pačių elektromagnetinio lauko pagalba.

Kiekvienas atomas ar molekulė rezonuoja arba vibruoja. Tai šis vibruojantis įspūdis ir sudaro materiją arba fizinę formą. Tai galima lengvai pamatyti žiūrint į medieną, kuri yra visų muzikos instrumentų pagrindas. Ji gražiai rezonuoja. Gėlė rezonuoja arba vibruoja kitaip. Kiekviena mūsų kūno ląstelė yra rezonatorius, sugebantis atsakyti į bet kokį dirgiklį, esantį už jos ribų.

Šiandien yra visuotinai priimtina, kad fizinis žmogus yra tuo pat metu bioelektrinė sistema. Tuomet, ji gali būti keičiama, stiprinama arba balansuojama, naudojant stimuliatorių, tokį kaip medžio esencija.

VARTOJIMO INSTRUKCIJOS

Dauguma esencijų gamintojų nurodo kaip naudotis jų produktais. Paprastai nurodoma, o taip pat ir Avalono esencijoms: 3, 4 lašai keturis kartus per dieną.

Geriausia užlašinti lašus tiesiogiai ant arba po liežuviu. Venkite liestis prie liežuvio ar lūpų, nes taip bakterijos pateks į buteliuką ir, nepaisant alkoholio, kurio yra labai nedaug, prasidės gedimas. Jei taip nutiks, pastebėsite aštrų arba nešviežią (atstumiantį) skonį. Pakeiskite esenciją. Tikriausiai yra svarbiau esencijas vartoti reguliariai negu suvartotų lašelių skaičius. Taigi, vadovaukitės paprasta rutina.

Mes labai imlūs subtiliai energijai ryte tik atsikėlę, o paskutinius lašus tinkamas laikas išgerti prieš pat einant gulti. Esencijos paprastai vartojamos dvi savaites, santykinai trumpas laiko tarpas. Esencijos pasirengusios kitimui ir virsmui, ir kartais tai gana greita reakcija. Jūs paprasčiausiai galite vartoti esencijas tuomet, kai jaučiat, kad Jums jų reikia.

Medžių esencijos taip pat gali būti geriamos kartu su vandeniu ar vaisių sultimis. Alkoholiui jautrūs žmonės gali rinktis šį vartojimo praskiedus metodą, nes tuomet nesijaučia alkoholio. Dėl to, kad esencijų sudėtyje kaip konservanto yra alkoholio, jos neturėtų būti tiesiogiai duodamos kūdikiams ir mažiems vaikams. Tuo atveju jos gali būti naudojamos vietiškai arba net galima kelis lašus įlašinti į vandens purkštuvą ir papurkšti aplink žmogų ar vaiką. Saugokite akis.

Kai kurie esencijų gamintojai gamina 'gelbėjančius' arba kombinuotus vaistus ir pagalbines priemones. Avalono serijose tai arba 'Rose Rescue Bouquet' Devono laukinės rožės esencijų rinkinyje, arba stiprinantis stimuliatorius /The Strengthener/, kurį galima rasti Glastonburio medžio esencijos rinkinyje. Šios yra naudingos ištikus šokui, staigiems susijaudinimams bei pasikeitimams, tokiems kaip kelionė. Žmonės, žinoma, juos vartoja.

Medžių esencijos gali būti dedamos į gerų kremų pagrindus, želes ir losjonus. Jos gali būti dedamos netgi į drėkinančias priemones ir odos priežiūros produktus. Šis metodas labai tiktų tiems, kurie kenčia nuo odos ligų, tokių kaip egzema ir žvynelinė. Medžių esencijos nemaišomos su masažo ar aromaterapiniais aliejais - šių tipų aliejai nemaišomi su vandeniu.

Medžių ir gėlių esencijos gali būti maišomos, tačiau vadovaukitės savo intuicija.
Gėlės yra daug aukštesnės vibracinės prigimties.
Gėlių esencijos yra geriausios nuraminimui ir atpalaidavimui.
Medžių esencijos - poveikiui ir palaikymui.

 

Vertė Lilija
Redaktorė Laimė

uždaryti

Siųsti draugui

Jei šį straipsnį norite rekomenduoti savo draugui, prašome užpildyti formą ir paspausti „Siųsti“

uždaryti

Pastabos autoriui

Jei šiame straipsnyje pastebėjote neteisingą faktą ar klaidą, galite apie tai pranešti redakcijai. Prašome užpildyti formą ir paspausti „Siųsti“