Aplinkos samprata

Jūs esate čia: Ugdymas » Darželis » Aplinkos samprata

Aplinkos samprata
 

Grupės aplinka.
Aplinka lauke.

 

Grupės aplinka.
 

Aplinka darželyje turi būti šilta ir svetinga, skoningai suformuota. Ji nesunkiai pritaikoma įvairioms veiklos rūšims, tarsi lengvai keičiamos "dekoracijos". Ji ugdo ir kartu tausoja jutimus (švelniomis spalvomis, organinėmis - panašiomis kaip gamtoje - formomis, natūraliomis medžiagomis), o taip pat - aktyvina vaizduotę, ugdo kūrybiškumą (neišbaigtais žaislais, kuriuos galima panaudoti įvairiais būdais, bei kūrybiniam žaidimui tinkamais objektais, tokiais kaip medžiagos, drabužiai vaidmeniniam persirengimui, pertvaros, kelmai, virvės, kt.).
Žaislų yra nedaug, jie paprasti, estetiški ir kokybiški. Tokie žaislai skatina vaiko vaizduotę, provokuoja kūrybiškumą. Neįmantrios valdorfiškos lėlės suaktyvina vaiko fantaziją žmogiškuoju aspektu (ugdomas empatiškumas, globos, rūpestingumo savybės, turtinamos emocijos, kt.). Primityvi mazgelinė lėlė virsta žmogaus atvaizdu vien vaiko fantazijos galių pagalba. Šio sugebėjimo dėka žaisdamas vaikas galės įsivaizduoti žmogų įvairiai. Šis procesas ugdo vaiko fantaziją, daro ją įvairialypę. R. Steinerio žodžiais, "vaikas, žaisdamas su suvyniota servetėle, gali savo fantazijos dėka šiam daiktui suteikti žmogišką pavidalą. Tokia fantazija formuoja smegenis. Jos lavėja taip, kaip rankų raumenys dirbdami. Jei vaikas gauna vadinamą "gražią" lėlę, tai jo smegenys neturi ką veikti." (Steineris, 1998).
Žaislų paprastumas bei gamtinių medžiagų įvairovė ne tik skatina vaiką "užbaigti mintį", sukurti, parodyti iniciatyvą, bet ugdo ir tokias ypatybes, kaip smalsumas ir noras tyrinėti. Natūralios medžiagos, daiktai iš gamtos vaiko aplinkoje suteikia jam prasmingų žinių apie pasaulį (apie daiktų proporcijas, dydį, svorį, medžiagų faktūrų, formų įvairovę).
Kuo mažiau daiktų patalpoje, tuo lengviau ją transformuoti, keisti žaidimo reikmėms, joje kurti. Tokioje neperkrautoje aplinkoje išsaugojamas vaiko noras ir sugebėjimas susisieti su aplinkos daiktais. Daiktų, žaislų perteklius žlugdo šį sugebėjimą.

Aplinka lauke.
 

Lauke daugiau erdvės, nei patalpoje, todėl vaikas turi galimybių daugiau judėti. Vienas svarbiausių uždavinių - sukurti sąlygas tam judėjimui, kad jis būtų kuo įvairesnis, o taip pat sukurti vaikui natūralią gamtinę aplinką (su natūralių formų augalais, neapkarpytais ir neįrėmintais tarp betono plokščių) ir sudaryti jam galimybes joje veikti. Svarbu užtikrinti ir kūrybinių bei judriųjų žaidimų įvairovę, o taipogi sudaryti sąlygas tyrinėjimams, elementariai mokslinei patirčiai, išradingai panaudojant įvairius gamtos elementus - žemę, smėlį, vandenį, augalus, ugnį, vėją, kt.
"Impulsų žaidimams lauke teikia pati vietovė, tarkim, siauras vingiuotas takelis. Stebėdami, kaip vaikai laksto ar važinėja šiais takeliais, pamatysime, kiek daug išmonės jų žaidimuose, kaip jiems smagu žaisti. Jei nėra natūralios kalvelės, ją galima supilti. Netgi vieno metro aukščio kalvelė labiau skatins sportuoti, lakstyti, žaisti, negu brangūs įrenginiai. Pasodinkime krūmų arba keletą neaukštų medžių, kurie, tankiai suaugę, vaikams atstotų namelį, kuriame galima pasislėpti. Numatykime vietą mažam daržui, kad vaikai pavasarį galėtų stebėti, kaip iš sėklų kyla daigeliai ir skleidžiasi žiedai. Kitur palikime laisvos žemės, kad vaikai galėtų kasinėti." (Grunelius, 1999).
Be to, aikštelėje turėtų būti žemų šakotų medžių ar nuverstų išsišakojusių kamienų, patogių ir nenuobodžių vaikams laipioti, virvių supimuisi, taipogi į žemę įkastų kelmų, medinių laipynių laipiojimui, rąstų ir akmenų, tinkamų ne tik balansuoti ir šokinėti, bet ir patogių ridenti bei pernešti. Visa tai užtikrina judesių įvairovę. Žaidimus lauke įkvepia įvairūs virtuvės rakandai "maisto gaminimui", skirti žaisti smėlyje, o taip pat šakos, lentos ir didelės medžiagų atraižos nameliams, palapinėms statyti. Daržas ir gėlynas, komposto krūva, vanduo ir laužavietė įkvepia vaikus supratimui apie ūkininkavimą, ekologiją, gamtos reiškinių, gyvybinių procesų, susijusių su įvairiais augalais, išgyvenimui bei stebėjimui.
 

 

Čia ir toliau tekstai paimti iš Rasos Kabailaitės magistro darbo "Valdorfo pedagogikos įgyvendinimas Lietuvos ikimokyklinio ugdymo institucijose",
Vilniaus pedagoginis universitetas, Pedagogikos ir psichologijos fakultetas, ikimokyklinės pedagogikos katedra, mokslinis vadovas - doc. dr. J.Žilionis, Vilnius, 2001

 

uždaryti

Siųsti draugui

Jei šį straipsnį norite rekomenduoti savo draugui, prašome užpildyti formą ir paspausti „Siųsti“

uždaryti

Pastabos autoriui

Jei šiame straipsnyje pastebėjote neteisingą faktą ar klaidą, galite apie tai pranešti redakcijai. Prašome užpildyti formą ir paspausti „Siųsti“