Pedagogas

Jūs esate čia: Ugdymas » Filosofija » Pedagogas

Pedagogų respublika/ Pedagogų kolegija

Steigiant pirmąją Valdorfo mokyklą, R.Steineris siūlė organizuoti ją ne biurokratiškai, o kolegialiai, ir administruoti ją kaip respubliką: "Tikroje mokytojų respublikoje mes nesuteiksime sau patogumo gauti nurodymus iš direktoriaus; vietoje to mes kiekvienas dalyvausime, sprendžiant problemas ir prisiimsime visišką atsakomybę už savo darbus. Kiekvienas iš mūsų turi būti pilnai atsakingas." (The Educational Tasks..., 2000).
Valdorfo mokyklos ar darželio administravimas kokybiškai skiriasi nuo klasikinio biurokratinio organizavimo, realizuojamo hierarchinių struktūrų, kontroliuojančių žemesnes struktūras, principu. Vietoje to, kad individualus vadovas būtų atsakingas už valdymą, organizavimą, kryptį ir žemesnį statusą turinčių darbuotojų kontroliavimą, Valdorfo pedagogikos institucijose vyrauja kolegiali atsakomybė. (Rathenow, 1990).

Pedagogų kolegijai priklauso visi Valdorfo ugdymo institucijos pedagogai. Jie yra kolektyviai atsakingi už ugdymo tikslų ir uždavinių įgyvendinimą, ugdymo programos tobulinimą, kadrų parinkimą, naujų vaikų priėmimą, bendrą kultūrinį Valdorfo ugdymo įstaigos gyvenimą.
Kiekvienas pedagogas individualiai atsakingas už savo darbą, o pedagogų kolegija atsakinga už visos institucijos ugdymo kokybę. Taigi, kolegija atsakinga, kad individualaus pedagogo darbas, jo rezultatai ir kokybė atitiktų kolektyviai priimtus standartus.

Kolegiali pedagogų atsakomybė atitinka šiuolaikiškų mokymosi organizacijų principus. Dabarties ugdymo reformų teoretiko M.Fullan (1998) mintys siejasi su R.Steinerio idėjomis. Valdymas "iš viršaus" yra iliuzija, - teigia M.Fullan, - tai yra patyręs ne vienas reformas sumanęs vadovas. Niekas negali "iš viršaus" kontroliuoti sudėtingų organizacijų. Tradicinėms organizacijoms reikia valdymo sistemos, kuri kontroliuotų žmonių elgesį, tuo tarpu mokymosi organizacijos siekia gerinti mąstymo kokybę, gebėjimą samprotauti ir mokytis komandomis, gebėjimą kurti bendras vizijas ir drauge suprasti sudėtingus veiklos klausimus. Būtent šie gebėjimai leidžia mokymosi organizacijoms ir stiprinti vietinį valdymą, ir būti geriau koordinuotoms negu jų hierarchiniai pirmtakai. Kartu M.Fullan teigia, kad mūsų laikais net labai šiuolaikiški ir atviri pokyčiams oficialūs lyderiai yra varžomi sistemos, kuri veikia vadovaudamasi senąja paradigma. Formalūs vadovai savarankiškai negali sukurti sąlygų, reikalingų naujai pokyčių paradigmai. Kitaip tariant, kiekvienas mokytojas yra atsakingas ir privalo imtis kurti organizaciją, gebančią puoselėti individo ir kolektyvo domėjimąsi bei nuolatinį atsinaujinimą.

Lietuvoje, kur visos Valdorfo pedagogikos grupės veikia valstybiniuose darželiuose, ypač didelę reikšmę šios pedagogikos realizavimui turi tų įstaigų vadovų lankstus ir šiuolaikiškas požiūris į kaitą ir bendradarbiavimą

Pedagogo saviugdos metodai
 

Antrasis esminis R.Steinerio ugdymo filosofijos principas yra tas, kad ugdymą, jo kokybę įmanoma realizuoti tik tuo atveju, jei pats pedagogas nuolat tobulėja, ugdosi. Realus pedagogikos pagrindas - tai žmogiškas pedagogo ir vaiko bendravimas, jų tarpusavio sąveika. Todėl kiekvienoje konkrečioje ugdymo situacijoje vaikus veikia ne vien pedagoginiai metodai, aplinka ar kiti veiksniai, bet ir pedagogo asmenybė, jo paties sugebėjimas keistis, mokytis, tobulėti.

R.Steineris išsamiai aprašė daugelį saviugdos metodų, kuriuos galėtų sau pritaikyti pedagogai. Vienas tokių populiarių metodų - kasdieniniai savo stebėjimų bei išgyvenimų su vaikais apmąstymai atgalinės apžvalgos principu: kiekvieną vakarą atgaline tvarka peržvelgiamos praėjusios dienos situacijos su ugdytiniais, neprarandant dienos visumos pojūčio - prisimenama konkrečiais vaizdiniais, tačiau neįsitraukiant į emocijas, tarsi būtų peržiūrimas "filmas". Tuo pačiu išskiriami svarbiausi momentai, galbūt klaidos, iš kurių norima pasimokyti ateityje. Supratimą apie šį ir kitus pedagogo tobulėjimą palaikančius pratimus gali padėti susidaryti keletas R.Steinerio minčių. Sugebėjimas stebėti mąstymo tėkmę - viena svarbiausių žmogaus galių. Tai - veiksmas, skatinantis nuolatinį žmogaus tobulėjimą. Jis padeda išvengti tiesmukiškumo, vienpusiškumo. Pastarieji tiesiog skurdina žmogų kaip individualybę, stingdo mąstymą, stabdo dvasinį augimą (o ir kito ugdymą). Mokydamiesi stebėti mąstymo tėkmę, kartu mokomės ir komunikuoti, jautriai reaguoti į kitokius, net priešingus ar priešiškus požiūrius. Tik šitaip įveikiame savo subjektyvumą, tarsi išeiname ir iš savęs, ir už savęs. Šias ir kitas reikšmingas mintis R.Steineris išdėstė savo kertiniame filosofiniame veikale "Laisvės filosofija".

Saviugdai priskiriami ir moraliniais vadinami pratimai (emocijų valdymas, išankstinių nusistatymų atsisakymas, pozityvumas ir kt.), ir meninės, muzikinės bei socialinės pratybos, kurias nuolat turėtų praktikuoti Valdorfo pedagogai.
Vaikai, su kuriais dirba pedagogas, nesąmoningai jaučia, ar jų auklėtojas vystosi, keičiasi, yra nuolatiniame savikūros procese, ar jis viduje yra tingus, nuobodus ir sustingęs. Pedagogo saviugda stimuliuoja vaikų meilę mokymuisi ir, šalia kitų veiksnių, skatina jų troškimą mokytis visą gyvenimą.
R.Steinerio idėjos susišaukia su šiuolaikiškomis UNESCO Ugdymo komisijos pirmininko J.Delors (1996) mintimis apie mokymosi (besimokančios) visuomenės sukūrimą. "Mokymasis visą gyvenimą - tai raktas, kuriuo atrakinamas įėjimas į XXI amžių. Jis siejamas su mokymosi visuomenės sąvoka, kurioje visi įstengia mokytis ir išpildyti savo potencialą. Turėtų būti atvertos galimybės tobulėti ir mokytis ne vien specialybės ar kvalifikacijos įgijimo aspektu, bet ir mokytis visiems, įvairiais tikslais - suteikiant antrą ar trečią galimybę, patenkinant žmonių žinių troškimą ir jų norą peraugti save."


Čia ir toliau tekstai paimti iš Rasos Kabailaitės magistro darbo "Valdorfo pedagogikos įgyvendinimas Lietuvos ikimokyklinio ugdymo institucijose", Vilniaus pedagoginis universitetas, Pedagogikos ir psichologijos fakultetas, ikimokyklinės pedagogikos katedra, mokslinis vadovas - doc. dr. J.Žilionis, Vilnius, 2001

 

uždaryti

Siųsti draugui

Jei šį straipsnį norite rekomenduoti savo draugui, prašome užpildyti formą ir paspausti „Siųsti“

uždaryti

Pastabos autoriui

Jei šiame straipsnyje pastebėjote neteisingą faktą ar klaidą, galite apie tai pranešti redakcijai. Prašome užpildyti formą ir paspausti „Siųsti“