"Deficitinių" sugebėjimų ugdymas

Jūs esate čia: Ugdymas » Valdorfo pedagogika » Įvadas » "Deficitinių" sugebėjimų ugdymas

"Deficitinių" sugebėjimų ugdymas

Valdorfo pedagogikos požiūriu, kiekvienas vaikas yra gabus ir unikalus, o pedagogas jam tik padeda atskleisti savo potencijas. Ši pedagogika stengiasi išsaugoti ir puoselėti tokius svarbius "deficitinius" vaiko sugebėjimus, kaip pasitikėjimas savimi ir aplinkiniais, iniciatyvumas, kūrybingumas, nuoširdus noras pažinti ir prasmingai elgtis su pasauliu. Paisoma vaiko vidinių paskatų, motyvų. Stengiamasi apsaugoti mažą žmogų nuo didėjančio gyvenimo tempo bei su juo susijusio visuotinio nervingumo ir streso. Vaikui leidžiama vystytis savo tempu ir ritmu, neskubinant jo kuo greičiau užaugti, jam sudaromos sąlygos džiaugtis vaikyste. Ypatingai vertinama vaiko fantazija, vaizduotė, individualus, kūrybiškas mąstymas. Šias savybes stengiamasi ne tik puoselėti ir skatinti, bet, kiek įmanoma, ir apsaugoti nuo stereotipų. Pavyzdžiui, manoma, kad kūrybiškam mąstymui vystytis labai trukdo įtaigių TV vaizdinių ir minčių srautas, kurį vaikas nejučia perima ir taip netenka galimybės formuluoti savo mintis (tokiu būdu smegenys formuojasi kaip pasyvus instrumentas ir tampa netinkamos aktyviam, kūrybiškam mąstymui).

Daug dėmesio skiriama meninei veiklai, kuri ypatingai gali sustiprinti vaikų pasitikėjimą savo sugebėjimais. Vengiama spalvinimo knygų, šablonų apipiešinėjimo, o ikimokykliniame amžiuje ir rodymo, kaip piešti, nes visa tai verčia vaikus galvoti, kad jų pačių originalios idėjos yra nevertingos ir nepriimtinos. Tokia veikla sumažina vaiko pasitikėjimą, neleidžia jam kurti individualiai prasmingo meno. Vietoje to jis tik kartoja ar užbaiginėja kažkieno kito kūrybą.

Valdorfo mokykloje paisoma, kad vaikas mokytųsi ne dėl išorinių paskatų - pažymio, noro įtikti mokytojams, tėvams, bet dėl vidinių - įkvepiančių, jaudinančių, stebinančių žinių. Todėl pažymiai čia nerašomi, o stengiamasi, kad mokymo turinys ir ugdymo būdai būtų vaikams įdomūs ir aktualūs, atitiktų amžių.

Nuo ankstyvos vaikystės ugdomas vaikų nuostabos, dėkingumo ir pagarbos jausmas. Jie save regi, kaip didesnės visatos dalį. Šios pedagogikos pradininkas austrų mąstytojas Rudolfas Staineris dauge kalbėjo apie nuostabos jausmą vaikystėje ir jo, kaip mąstymo pagrindo ugdymo svarbą: "Yra esminga, kad, prieš pradėdami mąstyti mes išgyventume nuostabos būseną". (R.Steineris)

Rasa Kabailaitė ,
Vilniaus lopšelio - darželio "Pasaka" Valdorfo grupės auklėtoja


uždaryti

Siųsti draugui

Jei šį straipsnį norite rekomenduoti savo draugui, prašome užpildyti formą ir paspausti „Siųsti“

uždaryti

Pastabos autoriui

Jei šiame straipsnyje pastebėjote neteisingą faktą ar klaidą, galite apie tai pranešti redakcijai. Prašome užpildyti formą ir paspausti „Siųsti“